Mityba gyvenimui

Gamta mums suteikė galimybę gyventi sveikai 120-150 metų, tačiau dėl savo neišsemiamo sugebėjimo griauti viską aplink save ir savo viduje, mes sveikai sugebame gyventi tik iki 20 ar 40 metų (kiti ligų enciklopedijomis tampa ir anksčiau). Kartais nesusimąstome, jog viso to priežastimi gali būti vienokių ar kitokių medžiagų trūkumas mūsų dietoje (dažniausiai mums trūksta viso tuzino naudingų medžiagų). Tai sąlygoja mūsų mitybos įpročiai – valgome negyvą, rafinuotą maistą, be to, sugebame jį vadinti „skaniu“. Nesuprantame, kad „skanus“ maistas – tas, kuris mums suteikia gyvybę, o ne ją atima. Kai kas skaitydami šį teiginį gali paprieštarauti - na kuo čia dėtas „skanus“ kasdieninis maistas (tai ir tradiciniai lietuviški patiekalai, ir pica, hamburgeriai bei kitos, šios „nuostabios“ civilizacijos gėrybės) ir mūsų ligos? Būna labai keista išgirsti tokius svarstymus. Graikų, Romėnų bei visos rytų kultūros pabrėžė – mes esame tai ką mes valgome (Net Sporto Biochemijos vadovėlyje rasite tokį apibrėžimą: „Žmogus – tai biocheminę energiją naudojanti mašina“), tačiau paskutinį 100 metų didžioji žmonijos dalis bandė įrodyti priešingai. Gal mes akli ir kurti? Senųjų civilizacijų žmonės tai žinojo, apie tai rašoma daugelyje praeito ir šio šimtmečio mokslo žmonių knygose, bet mes vis bandome išsisukti, užsikimšti ausis, užsidengti akis... Gal todėl, šią žemę baigiame paversti savartynu, per savo trumpą gyvenimą bandome sunaikinti ne tik save, bet ir aplinką apie save (nereikia kalbėti apie tirpstančius ledynus, pažvelkite kaip atrodo mūsų upės, kuriose prieš 30 metų knibždėjo žuvų – o juk 30 metų visatos kontekste tik akimirka....). Žinoma, tai negali neįtakoti ir mūsų vidaus – juk maistą auginame toje žemelėje, kurią taip sėkmingai naikiname.

Siekdami išlikti sveiki ir jauni privalome nebekrauti i save viso to perdirbto ir rafinuoto mėšlo kurį randame mūsų supermarketuose, o pradėti rinktis neapdorotą, visatos energiją išlaikiusį maistą. Tai sunku? Ne, tai visiškai paprasta! Tiesiog žmogus pats pasirenka: noriu sirgti, kentėti – nieko nekeičiu, noriu tapti žvalus, darbingas ir sveikas – tiesiog pradedu keistis tuojau pat, šią minutę. Kai jūs susirgsite – bus vėlu.

P.Bregas sakė, jog gyvas maistas turi sudaryti 60% viso mūsų racijono. Aš pritarčiau K.Niši ir M.Gogulan nuomonei, jog dabar reikėtų, kad toks maistas sudarytų 70% mūsų raciono. Juk mes nuo gimimo jau esame į save prikrovę mums nereikalingo balasto, mūsų kūnas jau serga. Ir tam, kad jis išsivalytų, reikia nustoti jį ir toliau nuodyti, reikia pradėti užkrauti jį gera energija.

Kas gi turėtų sudaryti sveikos mitybos pagrindą? Remiantis šiuolaikiniu požiūriu į sveiką mitybą atrodytų, kad pakanka laikytis sveikos mitybos piramidės ir problemų nebelieka.... Tačiau yra vienas „bet“ – maistas sudarytas ne tik iš šiluminių vienetų, bet turi ir savo gyvybinę vertę, mokslininkų vadinamą biologinio aktyvumo vertę. Indijos ir Kinijos senovės medicinoje jau tūkstantmečius buvo žinoma – kiekvienas organizmas turi savo gyvybinę visatos energiją – KI (plačiau žinoma kinietiškame variante). Tiek šios energijos tėkmės sutrikimai žmogaus viduje, tiek jos patekimo iš išorės (su maistu) sumažėjimas bei nesuderinamumas lemia žmogaus ligas. Mes, gyvendami šiame materialių įrodymų reikalaujančiame pasaulyje, atrodome labai kvailai – bandome įrodyti, jog tai, kas tūkstantmečius buvo žinoma kaip tikrai egzistuojanti ir veikianti tiesa, yra visiška necivilizuotų žmonių sugalvota nesąmonė. Kita vertus, ar galėtume save, besidžiaugiančius savęs naikinimu, vadinti civilizuotais, o žmones, visada žinojusius, jog mes turime gyventi harmonijoje su gamta, puoselėjusius šį ryšį, vadinti necivilizuotais?

• Daržovės – žalios, o ne konservuotos, su šalto spaudimo aliejaus ir citrinos padažu, o ne majonezu ar grietine. Jei verdame – geriau virti su lupenomis, o dar geriau – keptos susuktos į foliją orkaitėje, taip išlaikomos visos maistingosios savybės.
• Vaisiai ir uogos – švieži arba pačių užšaldyti, o ne konservuoti, virti ar dar blogiau – uogienių pavidalu.
• Sultys – tik natūralios, pačių spaustos. Stenkitės naudoti kuo mažiau sulčių pakeliuose.
• Duona ir pyrago gaminiai – viena riekelė baltos duonos per savaitę ar picos gabalėlis jūsų nenužudys, tačiau valgyti tai kasdien – lėtai kastis sau duobę.
• Duoną rinkitės tik mažai apdorotą, su nesmulkintais grūdais. Idealu būtų valgyti kaimišką duoną, kepamą naudojant tik natūralų, naminį raugą be cukraus ir druskos. 
• Saldumynai bei cukrus – tai yra tai, ko jums tikrai mažiausiai reikia. Cukrų pakeiskite fruktoze, medumi ar natūraliu ruduoju cukranendrių cukrumi. Jei norisi saldumynų – valgykite džiovintus vaisius, tai žymiai geresnis pasirinkimas. Kartą per savaitę galite pasilepinti gabalėliu pyrago ar vienu kitu saldainiu, tai jums suteiks šventės pojūtį, atsikratykite kasdieninio įpročio užkandžiauti ką nors saldaus. Kaip bebūtų keista – ledai yra pakankamai sveiki saldumynai, porcija per dieną tai tas kiekis, kuriuo galite drąsiai mėgautis.
• Riebalai – naudingi, tačiau spirgučių padažas tai ne tai ko jums reikėtų. Naudokite šaltai spaustą alyvuogių arba linų sėmenų aliejų.
• Kruopas naudokite kuo mažiau apdorotas, kuo prasčiau jos atrodo pakelyje – tuo geriau.
• Baltus miltus praturtinkite skaidulomis ir gemalais, taip jiems sugrąžinsite biologinę vertę.
• Mėsą valgykite tik atskirtą nuo krakmolinių angliavandenių (bulvių, makaronų, duonos). Atminkite – 100 gramų rūkytos mėsos yra tiek pat koncerogenų kiek pakelyje prastų cigarečių.

Tai keletas labai paprastų, bet labai praktiškų patarimų. Jei sugebėsite jų laikytis, praėjus 2-3 mėnesiams pamatysite, kaip pradeda keistis jūsų kūno kompozicija, o energijai palaikyti jums nebebūtina naudoti tiek kavos ar juodosios arbatos, pamėgsite žaliają, Gokul ar kitokių žolelių arbatą.

Žinoma, periodas kol kūnas valosi nuo toksinų nėra malonus – gali skaudėti galvą, pykinti, skaudėti ir sukti sąnarius ir t.t. Tačiau taip atsitinka dėl iš lastelių į kraują patenkančių toksinų – organizmas pradeda nuodus stumti į kraują bei limfą, taip vyksta visiškas apsivalymo procesas. Organizmas galutinai išsivalys pakankamai greitai – per 3-4 metus (priklausomai nuo jo užterštumo lygio). Daugeliui toks laiko tarpas atrodo ilgas, tačiau ką reiškia 3 metai mūsų viso gyvenimo trukmės kontekste – tik akimirka, o sveikas, ilgas bei džiugus gyvenimas tikriausiai vertas ir didesnės kantrybės.

Nepamirškite vandens. Vanduo mūsų organizme sudaro 70%, planetoje vanduo sudaro 70% viso ploto… manote tai sutapimas? Sakoma, jog visatoje sutapimų nebūna... Tik pagalvokite, gyvybė planetoje atsirado vandenyje, vaisius motinos isčiose vystosi vandenyje, be vandens neįmanomi energetiniai procesai žmogaus organizme.... Tačiau žmonės vandens svarbą visiškai ignoruoja. Naikinami vandens ištekliai aplink mus, tai negali neatsiliepti ir mūsų sveikatai. Vandens mes naudojame tikrai nepakankamai. Dideliais kiekiais naudojami diurezę skatinantys skysčiai (kava, juodoji arbata, gazuoti gėrimai, kolos ir t.t.) dar labiau blogina padėtį. Pagal tarptautinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenis mūsų organizmo vandens poreikis apskaičiuojamas taip: pirmiems dvidešimt kilogramų 1500l vandens, visiems kitiems – po 20ml kiekvienam likusiam kūno kilogramui. Taigi, 70kg sveriančiam žmogui per parą reikia beveik 3l vandens (kokybiško!). Pamastykite apie savo sunaudojamo vandens kiekį ir jūs pamatysite, jog išgeriate tikrai mažai. Na, o turint omenyje, jog daugelis maistinių medžiagų yra tirpios vandenyje, kyla abejonių dėl jų pakankamo pasisavinimo. Beje, savo praktikoje teko turėti tokį atsitikimą: jauna mergina jautėsi labai silpnai, nuolatinis galvos svaigimas, greitas nuovargis, tiesiog kritęs darbingumas. Mama pasakė, jog jau aplankyti visi įmanomi gydytojai nerado ligos priežasties. Todėl tiesiog prašė padėti išrinkti vitaminus, kurie galėtų padėti jaustis žvaliau. Kaip sportininkui, simptomai buvo panašūs į dehidraciją, bei mineralinių medžiagų trūkumą treniruojantis aukštoje temperatūroje. Todėl tiesiog pasiūliau naudoti isotoninį gėrimą. Po savaitės atėjusi mama pasakė, jog įvyko stebuklas, mergina stebuklingai „pasveiko“. Tačiau ar tai būtų galima buve pavadinti liga? Tiesiog nepamirškite, kad jūs susidedate iš vandens, bei, kad mažėjimas senstant – tai tarpslankstelinių diskų džiuvimas, kaip ir raukšlės veide yra kūno džiuvimo pasekmė.

DAO (senosios Kinijos religinės filosofijos) išmintis sako: „Sakoma, jog Dao išminčiai turi jaunystės eliksyro paslaptį – netiesa, jie tiesiog žiūri ką deda į burną“

Na, o pabaigai – nepamirškite kas jus valdo, kas gali jus arba sužlugdyti, arba prikelti, padėti pasveikti sergant mirtina liga arba nužudyti būnant visiškai sveiku – tai jūsų protas ir mintys. Tik nuo jūsų teisingo mąstymo priklausys ar jūs nustosite elgtis destruktyviai ir pradėsite rūpintis aplinkiniais ir savimi, ar jūs mirsite 20 ar 40 metų, nors jus palaidos kai jums bus 100 metų. Meditacija, teigiamas mąstymas, vidinė džiaugsmo būsena nesvarbu kas benutiktų – štai jūsų tikslas. Valdykite savo mintis tol kol jums nebereiks mąstyti, o galėsite vadovautis tik jausmais, maitinkite sveiku maistu savo kūną ir sveikai gyvensite iki gyvenimo pabaigos. Nesvarbu jei jūs neišgyvensite iki 100 metų, tačiau manau kiekvienas norėtų šį pasaulį palikti šypsodamasis ir be skausmo.

Arūnas Atraškevičius