Kai pasiryžau tapti ultramaratoninku, supratau, kad vien gerų norų neužteks. Teks bėgti dažnai ir ilgai. Neretai besiruošdamas svarbiausiom savo rungties, tai yra 100 km, varžyboms, per savaitę nubėgu apie 150 km. Mano treniruotės gan intensyvios, kartais per dieną nubėgant po 30 ir daugiau kilometrų. Žinoma, sekančią dieną bėgu perpus mažiau, nes organizmas turi atsigauti, o kad tai įvyktų maksimaliai greitai naudoju „Nutrend“ papildus: “Regener“, „Isodrinx“, „Unisport“.
Savaitę dažniausiai pradedu trumpesniais (15-18 km), tačiau greitesniais nuotoliais. Kiekvieną kilometrą išbėgu iš 4 minučių. Prieš šitokio pobūdžio treniruotes ir jų metu vartoju Nutrend „Anticramp“. Su kiekviena savaitės diena ilginu nuotolius iki maždaug 30 km. Sekamadienį ilsiuosi.
Tačiau mano pasiruošimas prasideda ne tik nuo fizinio pasirengimo, jėgos palaikymo svarmenimis, bet ir psichologinio pasirengimo. Tokiam ilgam ir varginančiam nuotoliui tai ypač svarbu. Aš skaitau atitinkamą literatūrą, prieš varžybas žiūriu patriotizmą skatinančius vaizdus, pavyzdžiui, klausau lietuviškų dainų, žiūriu nuotraukas su šalies vaizdais. Tai padeda pajusti ir užsidegti, kad atstovauji Lietuvai.
Taip pat ypatingai svarbu, kaip maitiniesi. Aš valgau maistą, turintį daug angliavandenių: makaronus, ryžius, įvairias košes. Mėsą valgau kartą per dieną, bet nedideliais kiekiais. Stengiuosi valgyt kuo daugiau daržovių ir gerti kuo daugiau vandens.
Ką galvoju bėgdamas tokį ilgą atstumą? Pradžioje, kai esi kupinas jėgų, viskas paprasta – su bėgikasi tarpusavyje ir pajuokauju, ir dairausi aplink grožėdamąsis gamta, būna netgi taip, kad svarstau, ką veiksiu po varžybų. Įpusėjus distanciją, apie 60 km, užplūsta visas chaotiškų minčių srautas, noras sustoti. Į priekį veda tik supratimas, kad daugiau nei pusė kelio jau įveikta.
Distancijos pabaigoje jaučiamas kiekvienas kilometras, o vienintelė mintis – kaip nubėgti dar šiek tiek. Vienas kilometras ištįsta kaip kokie 10 pradžioje. Apninka ir mintys, kad reikia sustoti ir į bėgimą niekada nebegrįžti, tačiau pasibaigus distancijai supranti, kad tai buvo nuovargio pasekmė. Tik labai didelė trauma galėtų mane sustabdyti nuo bėgimo.
Išsekimas po varžybų net iki sąmonės netekimo, nes organizmas praranda labai daug būtinų medžiagų, bet kartu – žodžiais neapsakomas jausmas, euforija, kad įveikei save patį ir kitus. Vidinė savijauta, nepaisant nuovargio, yra pakili.
Pačių varžybų metu tenka daug maitintis ir gerti skysčių, kad turėtum, ką deginti bėgdamas, iš kur imti energiją. Žinoma, bėgant rezultatui, tai darau nesustodamas, nes svarbi kiekviena sekundė, kuri ilgainiui virsta minutėmis. Rungtyniaudamas geriu daug vandens, naudoju ,,Vitargo“ angliavandenių gėrimus, kurie suteikia žaibiškos energijos, kuri padeda gan greitu tempu nubėgti dar 15 – 20 km. Taip pat neapseinu be “Nutrend” angliavandenių gelių, skirtų ištvermės sportininkams. Bėgant ilgą nuotolį dėl magnio praradimo dažnai pradeda traukti mėšlungis, tada mane gelbėja “Magnes life”.
Po varžybų geriu daug skysčių, valgau sotesnio maisto, kurio neleisdavau sau pasiruošimo laikotarpiu. Po alinančių varžybų greičiau ant kojų man padeda atsistoti “Regener“, „Isodrinx“, „Unisport“.
Pagarbiai Ruslanas Seitkalijevas
