Mūsų epochoje pasiekta didelė mokslo ir technikos pažanga, atsiranda naujų mokslo šakų. Visa tai iš žmogaus reikalauja žinių, didelės įtampos, tvirtos valios, fizinio tobulumo. Protiniam darbui reikia stipraus, sveiko kūno. Pasauliniai karai nusinešė tiek gyvybių, kiek infarktas, insultas ir kitos ligos. Ar galima šių lygų išvengti? Per praėjusias epochas žmogus sunkiai dirbo: turėjo atsinešti vandens iš šulinio, važiuodavo į mišką malkų, pjovė, skaldė, krovė į vežimą. O dabar atsukai čiaupą – ir teka vanduo, brūkštelėjai degtuką – ir virk pietus. Didelį patogumą žmogui teikia automobiliai, bet ir žalos kiek padaro! Važiuojame kur reikia ir kur nereikia, visiškai pamirštame vaikščioti, judėti. Net moksleiviai braute braunasi į autobusą ar troleibusą, nors paėjėti reikėtų tik vieną stotelę.
Vokietijos mokslininko E.Van Akeno nuomone, ilgų nuotolių bėgimas – efektyvi priemonė ne tik nuo senatvės, nutukimo ir infarkto, bet ir nuo mirtino žmogaus priešo – vėžio. Jo teorija pagrįsta vėžinių ląstelių medžiagų apykaitos tyrimu. Ją patvirtino Nobelio premijos laureatas profesorius O.Varburgas, kuris nurodė, kad sveikose organizmo ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai sudega esantis kraujyje cukrus. Šiam degimui reikia oro, tiksliau deguonies. Į žmogaus organizmą jis patenka per plaučius, po to kraujas išnešioja jį po visas ląsteles. Smegenys, kaip ir kūno raumenys, nuolat reikalauja deguonies ir kraujo. Kuo labiau lavėja raumenys, tuo daugiau patenka deguonies į organizmą. Jeigu kuri nors iš 60 bilijonų mūsų kūno ląstelių negauna reikiamo kiekio deguonies, ląstelėse prasideda „rūgimo“ procesas, pasibaigiantis šių ląstelių „išbrinkimu“. Kraujo apytaką sustiprinti ir visas ląsteles aprūpinti deguonimi yra labai paprastas būdas – bėgimas. Naujosios Zelandijos bėgikų rinktinės treneris A.Lidjardas nurodo, kad, gydytojų nuomone, pusvalandis bėgimo ristele lygiareikšmis dviems valandoms bet kurių kitų pratimų, atliekamų širdies tonusui bei plaučių efektyvumui padidinti. Taigi jei norime sustiprinti širdį ir pagerinti jos veiklą, privalome ją treniruoti, kitaip sakant, fiziškai daug judėti, vaikščioti, kryptingai sportuoti, kreipti didesnį dėmesį į aerobinio pobūdžio fizinius pratimus. Treniruodami visą organizmą kartu treniruosime ir širdį. Treniruočių dėka sustorės širdies sienelės, sustiprės širdies raumens skaidulos. Tokia širdis daugiau kraujo perpumpuos į dirbančius organus, pailgės pauzė tarp susitraukimų, širdies raumuo bus geriau maitinamas, jos darbas pasidarys ekonomiškesnis. Didelį efektą širdžiai duoda ilgas lėtas bėgimas tolygiu tempu. Jeigu pagaliau ryžotės treniruotis, jokiu būdu negalima skubėti. Nesitreniravęs žmogus keliolika metų sėdėjo, susidėvėjo, nutuko ir staigiai nori tapti sveikas. Svarbiausia – kantrybė, neskubėjimas, nuoseklumas, savitvarda didinant krūvį.
Aerobiniai pratimai išplėčia funkcines ir adaptacines organizmo išgales, padidina organizmo pasipriešinimą nepalankioms aplinkos sąlygoms. Be to, tokios treniruotės yra svarbios aterosklerozės profilaktikai ir vainikinių arterijų būklei. Sumažėja hipertenzija (kraujospūdžio padidėjimas), riebalų procentas audiniuose, saikingai padidėja raumenų masė, atsparumas aukštai temperatūrai, sumažėja psichiniai stresai. Apskritai bėgimo aerobika turi didžiausią poveikį širdžiai ir plaučiams, bėgimas nepavojingas, nes jį galima tolygiai dozuoti, nesukelia didelių emocijų ir noro rungtyniauti, o svarbiausia galima bėgti lauke, gryname ore, ištisus metus. Bėgant dirba daug raumenų, kvėpuojama laisvai, krūvis tolygus, galima laisvai pasirinkti tempą pagal amžių ar savijautą – nuo lėčiausio bėgimo ristele iki greito bėgimo. Svarbu neužmiršti pagrindinės rekomendacijos – treniruotis, bet nepavargti, geriau didinti nuotolį negu greitį, nelenktyniauti, o paisyti savo galimybių ir pasirinkti tinkamą tempą. Tik tada pajusite, kad bėgimas – džiaugsmas ir malonumas.
NORITE SULIESĖTI – BĖGIOKITE. Norint suplonėti ir numesti svorį, būtina derinti dieta ir judėjimą. Efektyviausiai kūno svorį mažina bėgimas. Reguliarus bėgiojimas aktyvina medžiagų apykaitą – pateikia daugiau deguonies ląstelėms ir audiniams, padeda ištirpdyti riebalus ir pašalinti šlakus. Jis normalizuoja kūno masę, padeda suplonėti, atnaujina visų organų funkcijas, atgaivina gyvybines jėgas, sustiprina imuninę sistemą. Aišku, nereikia pulti į kraštutinumus. Geriausia būtų per savaitę numesti ne daugiau kaip vieną kilogramą svorio. Norint suliesėti nebūtina badauti, o reikia dietą suderinti su judėjimu. Bėgiojančiam žmogui reikia gero maisto. Nors bėgimas didina apetitą, bet reguliariai bėgiojant viskas susibalansuoja. Ypač reikalingi baltymai, nes jie – statybinė ląstelių medžiaga. Jeigu širdis sveika, nutukusiems žmonėms naudinga bėgioti nelygia vietove, kalvomis, po sniegą, smėlėtu gruntu. Tuomet širdis ir kvėpavimo sistema labiau apkraunama, įtraukiami į darbą raumenys, treniruojama organizmo ištvermė, intensyvėja medžiagų apykaita, stipriai prakaituojama ir išeikvojama daugiau energijos, sudeginami riebalai. Reikia pridurti, kad po 2-3 mėnesių kūno masė nustoja mažėti. Organizmas, pašalinęs nereikalingas medžiagas, pradeda kraujo srove ardyti ir lydyti inertišką riebalinį audinį bei transformuoti jį į normalų raumenį, kuris užima mažiau vietos.
Ilgas gyvenimas be ligų ir vaistų – mūsų valioje. Jaunatvišką žvalumą galima išsaugoti savo pastangomis, nuolatiniu atkakliu darbu – tobulinant save, įveikiant silpnybes bei negalias ir stengiantis gyventi sveikai. PIRMYN!!!
Parengė Aurimas Skinulis
