Grybelinės ligos – susirgimai, kuriuos sukelia patogeniniai grybeliai dermatofitai. [1] Gali parazituoti tiek žmogaus organizme (antropofiliniai), tiek gyvūnų ar paukščių (zoofiliniai), tiek ir žmonių, ir gyvūlių (antropozoofiliniai) organizme.[5] Šių ligų inkubacinis periodas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.[10] Infekcijos židiniai yra gyvūnai, augalai, sergantys žmonės, infekuoti daiktai.[1] Dermatofitai metų metais gali gyventi ir šaltyje, ir sausroje. Veisiasi vandens nutekėjimo vietų įgilinimuose, guminiuose kilimėliuose, saunų gultuose, šlepetėse, rankšluosčiuose, paklodėse, soliariumuose.[3] Dauginasi dalindamiesi sporomis. Vieni dermatofitai labai pavojingi, kiti mažiau arba visai ne. Grybeliai gali pažeisti gleivines, odą, plaukus, nagus ir vidaus organus.[10] Įsiskverbusi į odą, gleivines, infekcija gali plisti per limfą ir kraujo kūnelius. [1]
INFEKCIJAI PALENGVINA ATSIRADIMĄ IR PADEDA PLISTI :
• Įvairūs apykaitos ir endokrininiai susirgimai, vitaminų trūkumas sumažina organizmo atsparumą. Ilgas gydymas antibiotikais, gliukokortikoidais, imunosuprisantais, citostatinais.
• Išoriniai veiksniai : maudymasis dušuose, prausimasis šarminėmis priemonėmis, plaukymas baseinuose, sintetiniai drabužiai, ilgi auliniai batai, sulaikantys prakaitą ir palengvinantys šutimą. Nepakankama pirčių, dušo kabinų, kirpyklų priežiūra. [10]
Plaukuotosios galvos dalies grybeliu dažniausiai serga vaikai, užsikrečia nuo sergančių šunų ir kačių ar kolektyvuose vienas nuo kito. Suaugusieji – tarpupiršcių, nagų ir raukšlių grybeliu.[5] Derėtų žinoti, jog ant odos grybelis gali išbūti ištisus mėnesius, kol pasitaikys proga ir išsivystys infekcija. Tik tinkama higiena ir reguliari kojų bei rankų priežiūra pastebimai sumažina grybelinės infekcijos pavojų.[8]
2. GRYBELIŲ RŪŠYS
GRYBELIAI SKIRSTOMI Į 4 RŪŠIS :
• KERAMIKOZĖS – parazituoja odos epidermio raginiame sluoksnyje ar plauko kutikuloje.
• EPIDERMOMIKOZĖS – parazituoja gilesniame epidermio sluoksnyje ir iššaukia uždegiminę reakciją kitose odos sluoksniuose. Gali būti pažeistos nagų plokštelės.
• TRICHOMIKOZĖS – patogeniniai grybeliai parazituoja raginiame sluoksnyje, iššaukdami uždegiminę reakciją. Dažnai pažeidžiama plauko kutikulė ir vidinės plauko dalys.
• GILIOSIOS MIKOZĖS – patogeniniai grybeliai parazituoja giliuosiuose odos sluoksniuose, poodyje, iššaukdamos chronišką uždegiminę reakciją.[1]
3. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANTYS GRYBELINIAI SUSIRGIMAI
3.1 PLAUKŲ GRYBELIS
Gali užsikrėsti nuo kačių, šunų, sergančio žmogaus.
BŪDINGI GRYBELIO POŽYMIAI :
• Plaukas yra trapus ir lūžta 4 – 6 mm ilgio nuolaužomis arba plaukai lūžta aukštai, dažniau ties oda, todėl atsiranda ir juodi taškai.
• Galvos srytyje atsiranda pavienių arba dauginių plikimo židinių, juose yra nedidelis odos paraudimas ir pleiskanojimas.
• Kai kurios grybelio rūšys sukelia pažeistų vietų niežulį.
• Plaukas praranda blizgesį.
Diagnozė patvirtinama laboratoriniu tyrimu. Daromas pasėlis. Apšvietus specialia Vudo lempa pažeisti plaukai švyti žaliai. Šią ligą turi gydyti gydytojas.[7] Paukų infekciją reikėtų gydyti skiriant sisteminius medikamentus : grizeofulviną, azolus. [10]
3.2 NAGŲ GRYBELIS
Nagų grybelis – nagų plokštelės pažeidimas, kurį sukelia grybelio infekcija.[10] Nagų grybelis sudaro apie trečdalį visų grybelinių odos ligų ir 50 procentų visų nagų ligų. Maždaug kas ketvirtas planetos gyventojas yra susijęs su šia liga – grybelis vis dažniau diagnozuojamas ir Lietuvoje. Grybelis yra paplitęs tarp pagyvenusių žmonių: virš 60 metų juo serga 19.1 – 40% gyventojų ; 40 – 60 metų amžiaus grupėje liga diagnozuojama 15 – 25%, o jaunesniems nei 18 metų – tik 2.6% gyventojų. Onichomikozė – tai lėtinė, lengvai plintanti liga, sukelianti medicinines komplikacijas, psichologines bei profesines problemas.[8]
Grybelius sukeliančius nago pažeidimą, galime išskirti į 3 grupes : dermatofitai, pelėsiai, mielės.
SIMPTOMAI :
• Ištrupėjusi nago plokštelė
• Suplonėjusi nago plokštelė
• Nago volelio pagurkimas
• Baltos ar gelsvos linijos ant nagų
• Sustorėjusi nago plokštelė
• Atšokusi nago plokštelė
• Nago volelio paraudimas
• Gelsvi, pilkšvi nagai
• Pūliai po nago voleliu
• Nelygūs nagai
Laiku pastebėtas ir neįsisenėjęs nagų grybelis greičiau išgydomas, todėl nereikėtų laukti, kol procesas išplis. Nagų grybelis gydomas ambulatoriškai. Populiariausias ir efektyvus nagų grybelio gydymas – geriamieji vaistai. Esant visų nagų pakitimams bei smarkiai sustorėjus pirmų nagų plokštelėms, neretai gydymo tabletėmis nepakanka.[10]
3.3 ODOS GRYBELIS (PĖDŲ)
Šią ligą sukelia siūliniai arba mieliniai grybeliai. Grybeliai auga visur, sąlyčio su mikroorganizmais išvengti neįmanoma. Lengviausiai grybeliu yra užsikrečiama per grybelių sporas.[8] Drėgmė, prakaituotos kojos uždaruose batuose – idealios sąlygos grybeliams veistis. Ypač jei oda jau pažeista, galima lengvai užsikrėsti infekcija. [3] Užsikrėsti pėdų grybeliu gali kiekvienas bet kokio amžiaus ar lyties žmogus, tačiau yra pastebėta, kad vyrai šia liga suserga dažniau nei moterys. [4] Dažniausiai pėdų grybelis pažeidžia odą : tarp trečiojo ir ketvirtojo pirštų atsiranda iššutimų, paraudimų, prasideda uždegimas, oda netenka vientisumo. Paprastai pažeistą odą niežti, perši, ant vidinio pado skliauto atsiranda puslelių, šerpetoja, šlapiuoja oda, ant pačios pėdos nuospaudų pavidalo sukietėjimų, kartais atsiranda įtrūkimų. [9] Neretai, prasideda antrinė infekcija (stafilokokai, streptokokai). Supūliavę židiniai sudžiūsta į pūlingus šašus. Gali vystytis limfangitas, limfadenitas, tromboflebitas, rožė. Sergant pėdų epidermofitija, būna antriniai toksiniai alerginiai bėrimai.
SIMPTOMAI :
• Rusva dėmė ant odos
• Rausvos, ryškių ribų dėmės ant odos
• Odos pleiskanojimas
• Niežėjimas
• Gilios, kietos odos puslelės
• Odos puliavimas
• Šašai
• Odos įtrūkimai
• Odos šlapiavimas
• Inkštirai [10]
Jei grybelis pažeidė tik odą paprastai pakanka gydymo kremu nuo grybelio. Tikslią diagnozę pagal odos išvaizdą gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs pažeistos odos analizę (grybelis turi daug pavidalų). [9] Gydoma ir vietiškai, ir sistemiškai. Vietiniam gydymui naudojami : 1. vaistai nuo grybelio (antiseptikai) : anilino dažai, 1 -2 proc. jodo spiritinis tirpalas, 2 proc. seleno sulfido emulsija, šampūnas; 2. keratolitikai: salicilo rūgštis, vaistai nuo grybelio :azolai. Mažiems ar vidutiniams plotams gydyti užtenka ir vietinio gydymo.[10] Nederėtų antigribelinius tepalus ir losjonus naudoti prieš einant į pirtį ar baseiną, todėl ,kad apsauga vistiek nusiplaus. Pastoviai šių preparatų irgi vartoti nereikėtų, nes mes tik galime pakenkti. Kiekvieną dieną tepama oda pripranta ir natūralus immunitetas silpnėja. Vėliau jūs nežengsite nė žingsnio be šių tepalų, o jei nustosite vartoti, tai jūsų organizmas greitai užsikrės tuo, su kuo anksčiau natūraliai susidorodavo.[3]
4. GRYBELINIŲ LIGŲ PREVENCIJA
Geriausias būdas užkirsti kelią grybelio infekcijoms yra reguliarus rankų ir kojų plovimas bei kruopštus jų nusausinimas. Nagus reikėtų kirpti reguliariai ir taisyklingai. Kojų nagai kerpami tiesiai ir nagų kampučiai neapvalinami, patartina vengti kojų prakaitavimo : vartoti priemones nuo kojų prakaitavimo, rinktis medvilnines kojines ir batus, pagamintus iš leidžiančių odai kvėpuoti medžiagų, dažnai keisti kojines. Svarbu nesiauti svetimo apavo, naudoti tik savo higienos reikmenis ir rankšluosčius.[10] Būtinai reikėtų įsitikinti ar mūsų lankytinoje vietoje laikomąsi sanitarinių normų, deja to ne visada pavyksta sužinoti. Sveikatingumo centruose būtina paprašyti, kad papasakotų, kaip atliekama dezinfekcija. Jeigu pasakojime stinga tokių terminų kaip „autoklavas“ arba „ virinimas“, su švara čia greičiausiai ne viskas gerai. Tokiose vietose stenkitės laikytis taisyklės „viską atsinešu savo“ t.y šlepetės, rankšluostis, chalatas, kepuraitė turi buti savo.[3] Po apsilankymo baseine, pirtyje, naudoti antigribelinius tepalus ir losjonus. Dubenį ir suolą reikia keletą kartų perpilti verdančiu vandeniu. Prieš maudantis vonioje , reikia, kad ji būtų švari. Todėl ją gerai ištrinkite muilu arba šveitimo milteliais, paskui išplaukite karštu vandeniu.[2] Patalpų grindis patartina valyti su dezinfekuojančiomis medžiagomis.[6] Būtina atsiminti, kad grybeliu sergant vienam šeimos nariui, kitiems juo užsikrėsti yra didelė tikimybė, todėl kiekvienas turi turėti asmeninius higienos reikmenis. [4] Esant dažniems grybeliniams susirgimams nuo kačių, šunų, kiaulių, arklių ir kitų gyvūnų, su liga būtina kovoti jų tarpe. Svarbu informuoti žmones apie susirgimų grėsmę. Vengti kontaktuoti su valkataujančiais gyvūnais.[1]
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. ПЕТРОВСКИИ, В. Краткая Медицинская Енциклопедия Том 1: Академия Медицинских Наук CCCP, 1972. 323 – 324 p.
2. Grybelis. Iš: Jėgos sportas, 2006, Nr.1, p. 96 -98. ISSN 1822 – 0533
3. Потцепная реакция. Iš: SHAPE, 2004, Nr.11, p. 82 – 85. ISSN 1606 – 8823
4. ČEPONAITĖ, Julija. Pėdų grybelį išgydyti nesunku. Iš: Sveikas žmogus.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2007 – 11 – 26]. Prieiga per internetą: <http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=ligos&lid=2&rodyti=str&strid=2560&sritiesid=4&ligid=58>
5. Grybelinė odos infekcija. Iš: Medicus.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2007 – 11 – 26]. Prieiga per internetą:
<http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=1018>
6. Kaip saugotis? Iš: Sveiki – nagai. lt [interaktyvus]. 2007, [žiūrėta 2007 – 11 – 26]. Prieiga per internetą:
<http://www.sveiki-nagai.lt/index.php3?tema=4>
7. LEINAUSKIENĖ, Ieva. Plaukų ligos ir simptomai. Iš: Immunitetas.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2007–11–26]. Priega per internetą:
<http://www.imunitetas.lt/?mgid=5&aid=525>
8. Nagų grybelis. Iš: sveiki – nagai.lt [ineraktyvus]. [žiūrėta 2007 – 11 – 26]. Prieiga per internetą:
http://www.sveiki-nagai.lt/index.php3?tema=1
9. Tai – kažkas kita. Iš: lrytas.lt [interaktyvus]. 2007, [žiūrėta 2007 – 11 – 26]. Prieiga per internetą:
<http://www.lrytas.lt/?data=&id=11949084481192813245&sk_id=&view=4&p=2>
10. Elektroninė laikmena. Virtuali medicinos enciklopedija – viskas apie mediciną ir sveikatą vienoje vietoje. Iš: Gydymo enciklopedija, 2006m.
