1.PROBLEMA
Nuo gimimo iki paskutiniųjų gyvenimo dienų žmogaus organizme vyksta sudėtingi procesai, keičiantys organus, audinius bei ląsteles. Amžinos jaunystės nėra: žmogus keičiasi – kaip ir jį supanti aplinka. Tačiau fiziškai aktyvūs žmonės gali pristabdyti skubantį laiką. Mechanizavus bei automatizavus gamybą ir buitį, žmogus sunaudoja tik apie 5% tų fizinių pastangų, kurių jam reikėjo 19 amžiaus pradžioje. Dėl to atsirado nauja liga – hipodinamija (nepakankamas fizinis aktyvumas). Jos pragaištingas poveikis itin didelis. Įvairūs tyrimai parodė, kad hipodinamija labai kenkia žmogaus organizmui ir gerokai sutrumpina jo gyvenimą. Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis. Dėl technologijų plėtros žmonės vis mažiau juda. Į darbą daugelis važiuoja automobiliu, namie daug laiko leidžia laiką prie televizoriaus ar kompiuterio ir dažnai juda tik tiek, kiek reikia nueiti iki virtuvės ar tualeto. Toks gyvenimo būdas nėra fiziologiškai būdingas žmogui, todėl nenuostabu, kad labai didėja sergamumas dėl fizinio pasyvumo atsiradusiomis ligomis.
Dažnai ne aukštas pragyvenimo lygis, o fizinių pratimų stoka yra pagrindinės antsvorio ir nutukimo bei širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kitų ligų priežastis. Nuo šių ligų ir sutrikimų pasaulyje miršta beveik 60%, iš 56.5 mln. žmonių.
1.2. DĖL HIPODINAMIJOS ATSIRADUSIOS LIGOS
1.2.1 ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS
Statistika rodo, jog širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 54% visų mirčių priežasčių. Tarp priežasčių, sukėlusių jų epidemiją, gausu rizikos veiksnių, kurių būtų galima išvengti. Viena iš jų hipodinamija – mažas fizinis aktyvumas. Širdies ligas 40% atveju išprovokuoja sotus ir nejudrus gyvenimo būdas. Raumenys yra didžiausias širdies pagalbininkas varinėjant kraują, todėl kartais dar vadinami „antrąja širdimi“. Fizinis aktyvumas arterinį kraujo spaudimą sumažins 5 – 10 mmHg. Tai gali labai pailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Fiziškai neaktyvūs žmonės mažiausiai dukart dažniau serga širdies ligomis negu tie, kurie nuolat sportuoja. Fizinis aktyvumas, ypač aerobinis, mažina bendrojo cholesterolio ir blogojo cholesterolio kiekį. Aerobiniai pratimai gerina savijautą net persirgus infarktu, mažina jo pasikartojimo bei mirties tikimybę. Žmogaus uždavinys – padėti širdžiai teisingai panaudoti rezervus, juos didinti, kuo ilgiau palaikyti jos aukštą darbingumą. Mokslininkai nustatė, kad nuo 20 a. vid., žmogaus viso fizinio darbo 99% atlieka mašinos. Per pastarąjį šimtmetį 94 kartus sumažėjo fizinio darbo ir ateityje dar mažės dėl technikos ir mokslo vystymosi. Toks ryškus judamosios veiklos sumažėjimas ir privedė prie širdies rezervų nepanaudojimo, jos darbingumas sumažėjo ir net nedideli krūviai jai pasidarė sunkūs.
1.2.2. NUTUKIMAS IR SU JUO SUSIJUSIOS LIGOS
Respublikinio mitybos centro duomenimis, mūsų šalyje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi antsvorio arba yra nutukę. Tyrimų duomenimis, kai kūno masė yra padidėjusi 20%, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18 – 20%, nuo miokardo infarkto ir mirties nuo vainikinių širdies ligų grėsmė padidėja net tada, kai kūno masė padidėja visai nedaug. Nutukę ligoniai dažniausiai skundžiasi dusuliu, kūno masės padidėjimu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, geru apetitu, troškuliu, mieguistumu, padidėjusiu prakaitavimu, vidurių užkietėjimu, susilpnėjusiu litiniu potraukiu. Be to būna įvairių antrinių funkcinių ir organinių sistemų pažeidimų. Fizinis pasyvumas ir nesveika mityba yra svarbiausi nutukimo veiksniai. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra svarbiausi organizmo nežalojantys antsvorio mažinimo būdai. Kovojant už žmogaus sveikatą, kad būtų galima išvengti hipodinamijos, didelė atsakomybė tenka fizinio auklėjimo ir sporto pedagogams, treneriams bei visiems sporto darbuotojams. Kūno kultūra – svarbiausia profilaktunė priemonė nuo daugelio ligų, padidinanti organizmo pasipriešinimą joms. Judėjimas yra pats universaliausias vaistas, su kuriuo negali konkuruoti jokie vaistai nei savo veikimo diapazonu, nei neturėdami pašalinio neigiamo poveikio nebuvimu.Yra žinoma, kad „funkcija tobulina organą“. Sisteminiai fiziniai krūviai ne tik išsaugo, bet ir žymiai padidina sveikatą ir ilgaamžiškumą.
2.FIZINIO AKTYVUMO NAUDA
- Sumažina išėminės širdies riziką.
- Didina galimybes gyventi ilgiau, nes gerina visų organizmo sistemų veiklą. Reguliarūs fiziniai pratimai mažina mirties riziką maždaug 70%.
- Užkerta kelią kraujospūdžio didėjimui, padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina jei jis per didelis.
- Palaiko sveikus kaulus, raumenis ir sąnarius. Pratimai padeda apsisaugoti nuo kaulų išretėjimo, treniruoja raumenis, palaiko sveikus ir lanksčius sąnarius.
- Mažina vėžio tikimybę. Aktyvūs žmonės rečiau serga storosios žarnos ir kitų organų vėžiu.
- Saugo nuo diabeto, o jei jau sergama – padeda kontroliuoti ligą. Fiziniai pratimai mažina gliukozės kiekį kraujyje. Jei sergama diadetu, didina jautrumą insulinui ir apsaugo nuo šios ligos išplitimo.
- Gerina išvaizdą. Fizinis aktyvumas padeda mažinti antsvorį, gerina raumenų, odos tonusą ir išvaizdą.
- Gerina savijautą. Reguliarūs pratimai ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją, gerina miegą: greičiau užmiegama ir išmiegama visą naktį. Gerai pailsėję, busime pakilesnės nuotaikos. Be to, judrūs užsiėmimai padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.
- Dar senovėje buvo žinoma, kad fiziniai pratimai – geriausias vaistas nuo neurozių. Kartu su prakaitu iš mūsų organizmo pasišalina toksinai, adrenalino perteklius – savotiški nuodai organizmui. Kadangi skeleto raumenys sudaro 40% visos kūno masės, tai ne tik jų veiklos nutraukimas, bet ir sumažinimas gali turėti neigiamų pasekmių psichinėms ir fizinėms organizmo funkcijoms. Ypač tai atsilepia nervinei reguliacijai, kuri nukenčia pirmiausia. Judėjimas yra geras vaistas nuo protinės įtampos, kuri mūsų laikais yra dažnas reiškinys, sukeliantis neurozę, įvairias psichosomatines ligas. Šiandien tai tampa rimta socialine problema. Naujai nustatytų depresijos atvejų yra tiek, kiek miokardo infarkto ir insulto atvejų kartu paėmus. Tyrimais nustatyta, kad pagrindinė nervinės įtampos fiziologinė iškrovos preimonė yra judėjimas. Fiziniai pratimai pagerina galvos smegenų kraujotaką, normalizuoja pagrindinius nervinius procesus. Nuolatinė ir sisteminga raumenų veikla pašalina nervinę įtampą, padidina darbingumą, grąžina gerą nuotaiką.
Alina Kožajeva