Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę.
Išjungdami šį pranešimą arba toliau naršydami šioje svetainėje sutinkate su maistassportui.lt slapukų naudojimo politika. Supratau

Umūs širdies veiklos sutrikimai

Įvairūs

Pastaruoju metu medicininėje literatūroje vis dažniau sutinkamas ir terminas civilizacijos ligos. Jis reiškia ligas, atsirandančias dėl žmonių visuomenės, mokslo ir technikos vystymosi, žmonių poveikio biosferai.

Civilizacija (lot. civilis - pilietinis) - tam tikras visuomenės materialinės kultūros lygis. Pastaruoju metu medicininėje literatūroje vis dažniau sutinkamas ir terminas civilizacijos ligos. Jis reiškia ligas, atsirandančias dėl žmonių visuomenės, mokslo ir technikos vystymosi, žmonių poveikio biosferai. Jas būtų galima laikyti neatsakingo ir neteisingo civilizacijos galimybių panaudojimo rezultatu, taigi, civilizacija nebūtinai turi kenkti žmogui ir sukelti ligas. Paprastai žmogui žala padaroma tais atvejais, kai krūvis organizmui yra pernelyg didelis, nesiimama apsaugos priemonių prieš sveikatai kenksmingus faktorius. Mūsų laikais būdingas labai greitas civilizacijos vystymąsis, tuo tarpu evoliucijos užprogramuoti biologiniai procesai žmogaus organizme keičiasi labai lėtai. Tame greitai besikeičiančio socialinio pakitimo ir lėtai evoliucionuojančio biologinio pasikeitimo susidūrime ir glūdi pagrindinė civilizacijos ligų priežastis. Civilizacijos vystymosi sukeltoms ligoms galima priskirti hipertoninę ligą (arterinę hipertenziją), išeminę širdies ligą ir miokardo infarktą, aterosklerozę ir t.t. Pagrindinėmis civilizacijos ligų priežastimis (arba bent jau rizikos faktoriais) būtų galima laikyti:

1) stresą,
2) hipodinamiją,
3) ekologinės pusiausvyros sutrikimus,
4) profesinius faktorius,
5) didėjantį rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą,
6) pernelyg gausų vaistų vartojimą,
7) neteisingą maitinimąsi.

1. UMŪS ŠIRDIES VEIKLOS SUTRIKIMAI

Širdies ir kraujagyslių sistema sudaryta iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių. Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslėmis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei ląsteles. Kraujotaka labai svarbi medžiagų apykaitai, kraujyje ištirpusios medžiagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, o medžiagų apykaitos produktai keliauja į plaučius bei inkstus ir yra pašalinami į aplinką.

Trumpai apie širdies veiklą
Tobulas širdies veiklos mechanizmas žavi - ji dirba dieną ir naktį, pradedant pirmaisiais širdies plakimais motinos įsčiose lydi iki paskutinio atodūsio. Širdis - stipriausias kūno raumuo. Ji yra maždaug žmogaus kumsčio dydžio. Per vieną minutę širdis pervaro per kūną penkis litrus kraujo, per dieną - apie 7500 litrų. Kraujas per dieną kraujagyslėmis nukeliauja apie 100 000 kilometrų. 70-mečio žmogaus širdis per visą gyvenimą susitraukia 2500 milijonų kartų. Nuo jos funkcionavimo priklauso įvairių kūno dalių aprūpinimas krauju. Todėl žmogaus organizme evoliucijos metu susikūrė mechanizmai, nulemiantys širdies veiklą, padedantys jam tiksliai reaguoti į bet kokius poveikius ir prisitaikyti prie vidinės ir išorinės aplinkos pokyčių. Širdies prisitaikymo ribos pakankamai plačios, ir vainikinės kraujagyslės, maitinančios širdies raumenį, operatyviai tenkina širdies deguonies poreikį.

Faktai:
  • Širdis susitraukia 60 – 80 kartų per minutę.
  • Normalus kraujo spaudimas neturi būti didesnis kaip 130 ir 80 mmHg.
  • Vieno susitraukimo metu širdis išstumia apie 70 ml kraujo.
  • Aortoje vidutinis kraujo tekėjimo greitis lygus 0,5 m/s, o kapiliaruose – 0,5 mm/s.
  • Bendras kapiliarų paviršiaus plotas – apie 1000 m2.

Sušlubavus širdies bei kraujagyslių veiklai ima streikuoti sveikata, sutrinka svarbiausios fiziologinės organizmo funkcijos. Deja, daugelis žmonių gyvena taip lyg turėtų plieninę širdį, o juk per laiką sudyla net metalas. Širdies veikla gali sutrikti dėl įvairiausių veiksnių. Vieni jų – objektyvūs (pvz. vyriška lytis, įgimtos širdies ydos) ir mažai priklauso nuo paties žmogaus valios. Vis tik dažniausiai širdies veiklą sutrikdo subjektyvūs, t. y. su įprasta gyvensena susiję veiksniai. Tai neracionali mityba, antsvoris, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nesuderintas darbo ir poilsio režimas, nuolat patiriamas stresas ir pan. Stresas ar intensyvus darbo krūvis – neišvengiami šiuolaikinės gyvensenos atributai, tad jų išvengti sunku.

1.1 MIOKARDO INFARKTAS

Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4500 žmonių.

Simptomai
  • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje
  • Skausmas už krūtinkaulio
  • Dusulys
  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • Prakaitavimas
  • Mirties baimė
  • Sąmonės netekimas
Ligos priežastys
Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina („priešinfarktine” būkle) arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas (su Q banga). Miokardo infarkto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir aterosklerozės.

Miokardo infarktą skatina vadinamieji rizikos veiksniai:
  • Rūkymas.
  • Padidėjęs arterinis kraujospūdis.
  • Cukrinis diabetas.
  • Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje (dislipidemija);
  • Nuolatinė emocinė įtampa.
  • Dažnas fizinis pervargimas.
  • Nutukimas.
  • Vyriška lytis.
  • Polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis tarp šeimos narių.
1.2 KRŪTINĖS ANGINA

Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis.

Simptomai
  • Priepuolinis skausmas krūtinėje
  • Sunkumas krūtinėje
  • Skausmas už krūtinkaulio
  • Galvos svaigimas
  • Baimės jausmas

Pagrindinės priežastys - tai širdies kraujagyslių aterosklerotinės kilmės susiaurėjimai, atsirandantys dėl širdies išeminės ligos. (Išemija - tai organo mažakraujystė.) Išeminės širdies ligos atsiradimą ir progresavimą skatina rizikos veiksniai: riebalų apykaitos sutrikimai (cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas), rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, diabetas (liga, pažeidžianti organizmo imuninę sistemą), nutukimas, nuolatinė nervinė įtampa ir t.t. Sergantieji širdies angina ypatingą dėmesį turi skirti sveikai gyvensenai: visiškai nerūkyti, keisti mitybos įpročius, t.y. atsisakyti riebaus ir kaloringo maisto. Cholesterolio kiekis turi būti ne didesnis kaip 300 mg per dieną. Sergantiesiems krūtinės angina patariama kuo daugiau vartoti šviežių vaisių, daržovių ir jūros produktų. Jei žmogus nutukęs, būtina mažinti bendrąjį suvartojamų kalorijų kiekį, o sergant arterine hipertenzija - mažiau vartoti druskos ir alkoholio. Sergant širdies angina būtina reguliariai mankštintis.

1.3 MIOKARDITAS

Miokarditas – širdies raumens (miokardo) infekcinės, autoimuninės ar toksinės kilmės uždegimas.

Priežastys ir rizikos veiksniai
Miokarditą sukeliantys veiksniai paprastai yra skirstomi į tris grupes:

1. Infekciniai:
  • Virusinė infekcija (gali sukelti Koksakio, gripo, entero, adeno, ECHO ir kiti virusai);
  • Bakterinė infekcija (dažniausiai bakterinį miokarditą sukelia streptokokai, difterijos lazdelės, Laimo ligos sukėlėjas);
  • Kitos kilmės infekcija (pirmuonių, mikoplazmų, chlamidijų sukeltas miokarditas).
2. Toksiniai:
  • Apsinuodijimas švinu, smalkėmis;
  • Ilgalaikis medikamentų naudojimas (doksorubicino, ličio druskų, kt.);
  • Spindulinis gydymas.
3. Autoimuniniai:
  • Jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, dermatomiozitas);
  • Persirgtas miokardo infarktas (gali išsivystyti vadinamas Fidlerio miokarditas).
Simptomai
  • Dusulys
  • Silpnumas
  • Širdies ritmo permušimas
  • Bendras nuovargis
  • Gripo simptomai
  • Labai dažnas pulsas
  • Labai retas pulsas
  • Neritmiškas širdies plakimas
  • Skausmas krūtinėje
  • Žemas kraujo spaudimas
1.4 EKSTRASISTOLIJA

Ekstrasistolija – tai priešlaikinis širdies susitraukimas, kurį sukelia ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas.
 
Pagal tai, kur kyla impulsas, skiriama:
  • Prieširdinės ekstasistolės;
  • Skilvelinės;
  • Atrioventrikulinės – tarpinės, tarp skilvelinių ir prieširdinių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
 
1) Ekstrasistolės atsiranda dėl nervinio impulso, sukeliančio širdies susitraukimą, kilimo ir plitimo sutrikimo. Jo priežastimi gali būti širdies, endokrininės ligos:
  • Lėtinė išeminė širdies liga,
  • Ūminis miokardo infarktas,
  • Poinfarktinė kardiosklerozė,
  • Miokarditas,
  • Širdies nepakankamumas,
  • įgimtos ir įgytos širdies ydos,
  • Tireotoksikozė,
  • Feochromocitoma,
  • Hiperparatireozė.
2) Ekstrasistolių atsiradimą taip pat provokuoja tabakas, alkoholis, kofeinas, kai kurie vaistai, sumažėjęs kalio, magnio, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, lėtinės plaučių, infekcinės ligos, alergija, mažakraujystė.

Simptomai
  1. Galvos svaigimas
  2. Širdies ritmo sutrikimai
  3. Retas pulsas
  4. Širdies „smūgio” pojūtis
  5. Širdies „apsivertimo” pojūtis
  6. Širdies „stabtelėjimo” pojūtis
 
2. ŠIRDIES SUTRIKIMŲ PREVENCIJA
  1. Stresinių situacijų mažinimas darbe, šeimoje, autogeninė treniruotė;
  2. Kova su hipodinamija - fizinė kultūra (jokiu būdu ne profesionalus sportas);
  3. Ekologinė kultūra;
  4. Vengti žalingų įpročių.
3. IŠVADOS
 

Širdis – gyvybiškai svarbus organas. Kol plaka kraują varinėjanti širdis, kraujas srūva kraujagyslėmis, nešdamas deguonį ir maisto medžiagas į kiekvieną organą, kiekvieną ląstelę. Nereikalingas medžiagas jis pašalina iš organizmo; ląstelės apsivalo, pasisotina, atsinaujina. Jei viskas vyksta sklandžiai, esame sveiki, žvalūs, energingi. Sušlubavus širdies bei kraujagyslių veiklai ima streikuoti sveikata, sutrinka svarbiausios fiziologinės organizmo funkcijos. Deja, daugelis žmonių gyvena taip lyg turėtų plieninę širdį, o juk per laiką sudyla net metalas. Širdies veikla gali sutrikti dėl įvairiausių veiksnių. Dažniausiai širdies veiklą sutrikdo subjektyvūs, t. y. su įprasta gyvensena susiję veiksniai. Tai neracionali mityba, antsvoris, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nesuderintas darbo ir poilsio režimas, nuolat patiriamas stresas ir pan.

 
Tam, kad išvengtume širdies sutrikimų reikėtų:
  • Mažinti stresines situacijas darbe, šeimoje, taikyti autogeninę treniruotę.
  • Kovoti su hipodinamija, taikyti fizinį aktyvumą, sveikatinimo lygyje.
  • Vengti žalingų įpročių.
  • Ekologinė kultūra.
Alina Kožajeva 
Grįžti