Vitaminų svarba

Vitaminai – tai biologiškai aktyvios medžiagos kurių nedideli kiekiai yra organizme, kurie kaip katalizatoriai dalyvauja beveik visose žmogaus organizmo fermentinėse reakcijose (Jameljanova, 2000, Alioshin, Vlasov, 2003). Taip trumpai ir konkrečiai vitaminus apibūdina rusų farmakologai. Tačiau iš tikro, vitaminų įtaka sportininko ir paprasto žmogaus gyvenime yra tiesiog neišmatuojama. Žodžio Vita lotyniška reikšmė – gyvenimas, gyvybė, pasako, jog šios mažos dalelės būtinos organizmui palaikyti gyvybines funkcijas. Vitaminai – tai aktyvūs organiniai junginiai, kurių organizmas nesugeba pasigaminti, arba gali pasigaminti tik nepakankamus kiekius, todėl jų gavimas būtinas su maistu. Perdirbant maistą, valgant nederintiną (mėsa su bulvėmis ar ryžiais), nekokybišką maistą, sportuojant (net ir vidutiniškai, o tuo labiau profesionaliai), patiriant stresą, vitaminų poreikis išauga dešimteriopai, o kartais ir tūkstanteriopai (gydant kai kuriuos sutrikimus susijusius su vitaminų trūkumu). Pavyzdžiui vitamino C profilaktinė dozė (skirta skorbuto profilaktikai) tesudaro 60 mg, tačiau siekiant juo išgydyti peršalimą, imuniteto deficitą ar anemiją ji gali sudaryti iki 10000 mg (L.Poling) – žinoma pačios dozės labai varijuoja, tačiau pavyzdžiui sporte, vitamino C naudojimas sudaro nuo 500 mg iki 3000 mg (priklausomai nuo sporto rūšies, pasirengimo periodo ir individualių savybių (Bulanov 1999,Kulnenkov 2001,2008)).

Terminą vitaminai pasiūlė lenkų mokslininkas M.Funkas, kuris vitamino B1 struktūroje nustatė amino grupę ir norėjo pabrėžti šio junginio svarbą gyvybei: vita – gyvenimas, aminum – aminas – gyvybės aminai. Vėliau paaiškėjo, jog ne visi vitaminai turi amino grupes, tačiau terminas prigijo.

Vitaminai skirstomi į tirpius riebaluose: A, D, E, K ir tirpius vandenyje B1, B2, B3, PP(B5), B6, B9, B12 (ir koenziminė struktūra), H, C. Visi vandenyje tirpūs vitaminai (išskyrus C) turi azoto ir yra vadinami B vitaminais. Kai kurių vitaminų specifinis aktyvumas gali būti būdingas keletui junginių, turinčių panašią cheminę struktūrą. Tokie junginiai vadinami vitamerais. Žinoma daug įvairios cheminės sudėties junginių, sintetinamų organizme, kuriems būdingos tam tikros vitaminų savybės. Jie vadinami:

Avitaminozės – kai žmogus visiškai su maistu negauna vitaminų ir suserga tokiomis ligomis kaip skorbutas ar beri beri. Šios ligos yra mirtinos jei žmogui laiku nediagnozuojamos (šiais laikais jomis susirgti tikriausiai nebeįmanoma, juk net patys paprasčiausi maisto produktai vitaminizuojami).

Tačiau jei žmogus su maistu gauna nepakankamai vitaminų, tokiu atveju išsivysto hipovitaminozės, kurios yra pavojingesnės dėl sunkios diagnozės, jos pasireiškia įvairiausiais medžiagų apykaitos sutrikimais, kurie laiku nediagnozavus gali virsti patologija. Šiais laikais tik JAV, Japonijos ir kitų vedančiųjų pasaulio šalių gydytojai pirma nustatinėja medžiagų trūkumus, siekdami išsiaiškinti kokios medžiagos deficitas ar perteklius sukėlė negalavimus. Mūsų šalyje gydymas vitaminais tesudaro menką procentą gydytojų praktikos – nors tai turėtų būti prioritetas, juk jei aspirino padaugintume tik nedideliu procentu – galimas mirtinas atvejis, o jei vitaminų kiekį padidinsime keliais tūkstančiais procentų – blogiausiu atveju mus išbertų ar paleistų vidurius. Štai kodėl minėtų šalių mokslininkai gydymui siūlo naudoti ir vaistus ir vitaminus – gydymo laikas sutrumpėja, o vaistų tenka naudoti žymiai mažiau. Be to, niekada nereikia pamiršti, jog naudojant antibiotikus visada būtina naudoti B grupės vitaminų kompleksus. Antibiotikai sutrikdo žarnyno bakterijų darbą, o būtent jos ir atsakingos už B grupės vitaminų pasisavinimą. Pritrūkus B grupės vitaminų sutrinką daugybės svarbių organizmo funkcijų darbas (labiausiai pažeidžiama centrinė nervų sistema).

Sporte vitaminai sudaro dar didesnę svarbą – sportuojant medžiagų apykaita pagreitėja iki dešimt kartų, vadinasi ir vitaminai turėtų būti žymiai didesnės koncentracijos. Paprasti multivitaminų kompleksai čia būtų bejėgiai.

Norėtųsi paaiškinti, kodėl vitaminuose sportininkams (taip pat ir ligotiems žmonėms) yra tokios didelės jų dozės. Pirma, kaip prisimename iš mokyklos, energijos virsmai mūsų gyvenime grindžiami dviem dėsniais: „Energija iš niekur neatsiranda ir neišnyksta, tiesiog viena jos rūšis virsta kita“ ir „vienai energijos rūšiai virstant kita šis virsmas neįmanomas be nuostolių“. Taigi maisto energija turi virsti kūno energija, o kadangi virtimas neįmanomas be nuostolių, reikia stengtis užpildyti galimas spragas. Štai kodėl sportininkų vitaminai turi būti didelės koncentracijos – medžiagų apykaitos lygis labai aukštas (raskite žmogų kuris šiaip per dieną savo pulso dažnį gali pakelti virš 170 tv/min?), susidaro didžiuliai medžiagų deficitai. Todėl ne tiek pats kompleksas pakelia darbingumą, kiek pats organizmas pagaliau gavęs reikiamą medžiagų kiekį pradeda funkcionuoti optimaliai.

Vitaminų komplekso veiksmingumas skiriasi ne tiek pagal jame esančių medžiagų gausą, tiek pagal jų suderinamumą tarpusavyje (sinergetika). Kai kurios kompanijos bandydamos kopijuoti populiariausius vitaminų kompleksus į savo produktus sudeda gausų medžiagų spektrą, bet visiškai tarpusavyje nederančiomis dozėmis – tik gerai parinktos formulės garantuoja jų veikimą. Tokie yra Universal Nutrition kompanijos vitaminų kompleksai, už jų nugaros stovi ne tik mokslininkų patirtis, bet ir 25 metų praktinio išbandymo stažas. Jei jus domina individualių dozių parinkimas, visada kreipkitės į Maistas Sportui specialistus.