Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas)
Atsiradus būdingiems šalutiniams anabolinių steroidų vartojimo požymiams reikia iš karto nutraukti jų vartojimą. Pagrindinės priemonės anabolinio sindromo atveju turėtų būti nukreiptos į endokrininės funkcijos normalizavimą (nuosavų lytinių hormonų gamyba tiek moterims, tiek vyrams), kurios veiklą blokavo dideli anabolikų kiekiai. Ligonis turėtų būti endokrinologo, neuropatologo, kardiologo, onkologo ir kitų specialistų nuodugniai ištirtas. Būtini hipofizio ir lytinių hormonų tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas su kepenų fermentų vertinimu, elektrolitų, imuninio statuso ir kitų rodiklių tyrimas.
Preparatų parinkimas gydant priklauso nuo konkrečios eigos
- esant testosterono sintezės inhibicijai (slopinimui) rekomenduojami gonadotropiniai hormonai.
- Naudojama antioksidantų terapija: vitaminas E 5% po 2 ml į raumenis, vitaminas C 5% po 2 ml į raumenis dešimties dienų bėgyje.
- Essentials po 2 kapsules 3 kartus dienoje 30 dienų (arba į veną po 5 ml, 10 dienų)
- B grupės vitaminai: B1, B6, 15-20 dienų po 1 ml į raumenis.
- Jeigu anaboliniai steroidai pažeidė vidaus organus, naudojama terapija pagal simptomus. Pavyzdžiui išsivysčius depresijai – antidepresantai, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui – hipotenzinės priemonės ir pan.
- Ūmiais nervų sistemos pažeidimų atvejais (traukulių priepuoliai) būtina korekcija trankvilizatoriais, migdančiaisiais ir pan. preparatais.
Prognozė priklauso nuo anabolikų vartojimo trukmės ir jų dozių. Atsižvelgiant į ligonio būklės sunkumą jis gali būti paguldytas į ligoninę. Klinikinėse sąlygose naudojami angliavandenių-baltymų-lipidų mišiniai, vitaminas C, essentiale ir kitos priemonės, padedančios atstatyti kepenų funkciją.
Ūmūs apsinuodijimai nesteroidiniais dopingais
Ilgalaikis kai kurių dopingų vartojimas sukelia priklausomybę, o kai kuriais atvejais ir narkomaniją. Medikamentinės priklausomybės gydymas, sukeltas piktnaudžiavimu psichotropiniais stimuliatoriais, CNS stimuliatoriais, narkotiniais analgetikais, antidepresantais, migdomaisiais iš esmės skiriasi nuo gydymo apsinuodijus anaboliniais steroidais. Naudojant psichika veikiančius medikamentus neretai pakinta sportininko asmenybės savybės. Dopingų vartojimas aiškiai per didelėmis dozėmis gali būti ūmių apsinuodijimų priežastimi. Tokiu atveju būtina greita sporto mediko ir trenerio reakcija – sportininkas turi būti nugabentas į specializuotą gydymo įstaigą.
Apsinuodijus dopingais, kaip ir kitais medikamentais (išskyrus rūgštis ir šarmus), nukentėjusiam – jeigu jis yra sąmoningas ir gali ryti – reikia duoti didelį kiekį vandens. Jeigu nukentėjusysis prarado sąmonę, būtina sekti jo kvėpavimo takų ir burnos ertmė būklę, paguldyti, kad jo galva būtų pasukta. Jeigu sustoja širdis ir atsiranda klinikinės mirties požymiai, nedelsiant reikia imtis gaivinančių priemonių. Jokiu būdu negalima dvejoti kviečiant greitąją medicininę pagalbą ir stengtis nuslėpti įvykį.
Pagreitintas toksinių junginių šalinimas iš organizmo
Skrandžio išplovimas naudojant zondą yra būtina priemonnė apsinuodijus peroraliniais (per burną) preparatais. Jis atliekamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo būklės ir nuo laiko, praėjusio nuo preparato vartojimo. Jeigu ligonis komos būsenoje, atliekama intubacija.
Sutrikus kvėpavimui skardžio išplovimas atliekamas naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją ir prieššokinę terapiją. Apsinuodijus peroraliniais preparatais, po skrndžio išplovimo naudojami raminamieji vaistai. Dopingo adsorbcija atliekama naudojant aktyvuotą anglį, kuri vandeninio tirpalo formoje įvedama per zondą į skrandį po 30-50 f prieš ir po skrandžio išplovimo procedūros.
Aktyvios detoksikacijos metodai
Specifinės terapijos priemonių naudojimas tikslingiausias pirminėse ūmaus apsinuodijimo stadijose (toksinis agentas yra organizme tokiu kiekiu, kuris sukelia specifinį poveikį, susijusį su tam tikrų ląstelių membranų pakitimais, baltymų receptorių pakitimais ir kt.).
Visi aktyvios detoksikacijos metodainaudojami, nepriklausomai nuo dopingo rūšies ir apsinuodijimo sunkumo.
Pašalinus ar suardžius toksinį agentą liekamųjų reiškinių šalinimui įvairuose organuose ir sistemose naudojamos papildomos detoksinančios priemonės. Visos priemonės nukreiptos į dopingo poveikio nutraukimą organizme. Pagal savo veikimą šios priemonės skirtomos į kelias grupes.
Natūralios detoksikacijos sustiprinimo metodai:
- Skrandžio ir žarnyno išvalymas – medikamentais sukeliantys vėmimą, skrandžio išplovimas (paprastas, su zondu), žarnyno išplovimas (klizma), žarnyno elektrostimuliacija
- Forsuota diurezė – vandens-elektrolitų įvedimas (per burna, į veną), osmotinė diurezė (šlapalas)
- Fermentinio aktyvumo reguliacija
- Gydomoji plaučių hiperventiliacija
- Gydomoji hiper ir hipotermija
- Hiperbarinė oksidacija
Medikamentinės detoksikacijos metodai:
- Cheminiai priešnuodžiai,
- Biocheminiai priešnuodžiai
- Medikamentiniai antagonistai
- Antitoksinė imunoterapija
Dirbtinės detoksikacijos metodai:
- Limfos praskiedimas ir pakeitimas
- Kraujo dializė ir filtracija
- Sorbcija
- Fiziohemoterapija (ultravioletinis, lazerio, rentgeno švytinimas, elektromagnetinis, elektrocheminis poveikis).
Simptominė terapija:
Gydomosios priemonės, nukreiptos apsaugoti pažeistas sistemas ir organus konkrečiu toksiniu agentu. Gyvybiškai svarbių funkcijų atstatymas ir palaikymas.
