Moteriškos fiziologijos ypatumai

Įvairūs

Vidutinė šiuolaikinė moteris suvartoja 200 cal mažiau ir sveria 3 kg daugiau nei vidutinė moteris 1960-tais metais. Per savo gyvenimą ji apie 10 kartų laikosi dietos. Vadinasi šiuolaikinė moteris valgo mažiau, bet sveria daugiau…

Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas)

Vidutinė šiuolaikinė moteris suvartoja 200 cal mažiau ir sveria 3 kg daugiau nei vidutinė moteris 1960-tais metais. Per savo gyvenimą ji apie 10 kartų laikosi dietos. Vadinasi šiuolaikinė moteris valgo mažiau, bet sveria daugiau.

Vidutinio modelio ūgis - 180 cm, svoris - 51 kg. Vidutinė moteris yra 163 cm ūgio, o 51 kg svėrė tik jaunystėje. Per pastaruosius 30 metų modeliai suplonėjo (nebūtinai tai normalu ir sveika), o vidutinė moteris papilnėjo. Madą formuojantys žmonės nebūtinai atsižvelgia į normalią fiziologiją ir anatomija, neretai siekiama padaryti įspūdį bet kokia kaina. Reikalavimus „idealiai figūrai“ netūrėtų apspręsti masinės informavimo priemonės, mados ir idealaus svorio lentelės. Įdomu pastebėti, kad moterų figūros kitimai susiję su ekonomine būkle. Paprastai, esant ekonominei krizei modeliai tampa apvalesnių formų, o ekonomikai sparčiai vystantis modeliai lieknėja.

Kiekviena moteris turi savo „idealų“ svorį, kuris priklauso nuo paveldimumo, kūno sudėjimo, gimdymų, amžiaus. Laikui bėgant organizmo medžiagų apykaita lėtėja, keičiasi ir kūno sudėjimas. Nėštumas ir menopauzė taip pat pakoreguoja svorį. Optimalus svoris yra toks, kai žmogus jaučiasi komfortabiliausiai ir energingiausiai.

Šiuolaikinės mados pageidauja, kad moteris būtų kuo liesesnė, tačiau moters organizmo fiziologija tam prieštarauja. Negalima pakeisti fakto, kad moters organizmas gamina estrogenus (moteriškus lytinius hormonus) ir kaupia riebalų rezervą. Tačiau ne visoms moterims būdingas vienodas tiek hormoninis aktyvumas bei riebalinių ląstelių atsparumas.

Jis labai priklauso nuo vadinamųjų „moteriškųjų faktorių“.

Ar būna menstruacijos?
Ar apatinė kūno dalis stambesnė nei viršutinė?
Ar naudojate oralinius kontraceptikus?
Ar praeityje naudojote oralinius kontraceptikus?
Ar buvote nėščia per praėjusius metus?
Ar kada nors buvote nėščia?
Ar jau atėjo menopauzė?
Ar naudojate vaistus į kurių sudėtį įeina sintetiniai estrogenai?
Ar mama turi viršsvorio?
Jeigu turite seserų, ar jos turi viršsvorio?

Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo riebalinės ląstelės atsparesnės. Jeigu teigiami atsakymai į 5 klausimus prireiks maždaug 6 mėnesiu, o jeigu teigiami atsakymai į 8 klausimus, gali prireikti 9 mėnesių įveikiant moteriškos riebalinės ląstelės pasipriešinimą sumažėjimui.

Menstruacinis ciklas reiškia, kad moters organizme vyksta natūralūs kasmėnesiniai hormoniniai svyravimai. Šio proceso metų aktyvuojamos riebalinės ląstelės, ypač juosmens, sėdmenų ir šlaunų srityje. Tyrimai parodė, kad kuo pilnesnė apatinė dalis, tuo moteris jautresnė estrogeno poveikiui bei tuo daugiau turi, riebalus sintezuojančių fermentų aktyvatoriaus – estrogeno.

Jeigu moteris naudoja oralinius kontraceptikus, perteklinis estrogenas, gaunamas su medikamentais, gali padidinti riebalinio audinio kiekį 1-3 proc. Jeigu moteris praeityje naudojo oralinius kontraceptikus, jų poveikis nėra toks išreikštas, tačiau riebalinės ląstelės išlieka didesnės ir aktyvesnės dar apie 5 metus.

Jeigu moteris neseniai gimdė, 9 mėnesius jos organizmas buvo veikiamas didesnio kiekio estrogenų, vadinasi ir riebalinės ląstelės tapo didesnės bei aktyvesnės. Nėštumo metu pačiai moteriai ir normaliam vaisiaus vystimuisi reikalingas papildomas hormonų ir riebalų kiekis. Papilnėjimas nėštumo metu yra normalus fiziologinis procesas, jo išvengti neįmanoma ir nereikia stengtis, tačiau po gimdymo daugeliui moterų gana sunku atsikratyti papildomų 5 kilogramų. Daugelis moterų mano, kad maitinimas krūtimi padeda greitam svorio normalizavimuisi. Ši idėja neturi mokslinio pagrindimo. Maitinimo krūtimi metu moters hormoninis fonas išlieka pakankamai aukštas, kas savo ruoštu, aktyvuoja riebalus sintezuojančius fermentus. Maitinančiai motinai reikalinga energija. Riebalai šiuo atžvilgiu žymiai vertingesni už angliavandenius, kadangi jie mažiau oksiduoti. 1 g riebalų organizme oksiduodamasis iki CO2 ir H2O išskiria 9,3 kcal, kai angliavandeniai 4 kcal.

Menopauzės metu estrogeno kiekis organizme sumažėja, tačiau žymiai sulėtėja ir medžiagų apykaita (ji gali sulėtėti 5-15 proc.). Nesant pakankamo fizinio aktyvumo gali pradėti didėti svoris. Kadangi estrogenų koncentracija mažesnė menopauzės metu, moterims riebalai pradeda kauptis juosmens srityje, šiuo laikotarpiu riebalų kaupimosi vietos kūne, tiek vyrų, tiek moterų yra panašios. Jeigu menopauzės metu naudojami sintetiniai estrogenai šlaunų ir sėdmenų riebalinės ląstelės iš naujo aktyvuojasi. Sumažėjus estrogenų, aktyvesnis tampa vyriškas hormonas testosteronas, to pasėkoje gali netgi padidėti raumeninė masė. Neretai moterys pastebi kad menopauzės metu kelnės ir sijonai tampa ankšti per juosmenį. Pastaruoju metu populiarėja hormonų terapija menopauzės metų, tačiau, tiek moterys, tiek specialistai nesutaria dėl tokios terapijos naudingumo. Kai kurios moterys, atėjus menopauzei, vėl pradeda laikytis dietos, kadangi tiek fizinis aktyvumas, tiek mitybos įpročiai nepasikeitė tačiau svoris auga. Jis auga todėl, kad sulėtėja medžiagų apykaita, o eilinė dieta dar labiau sulėtina medžiagų apykaitą ir, iš esmės, nepadeda sustabdyti svorio augimo. Verta atsiminti, kad sumažėjus estrogeno koncentracijai padidėja rizika susirgti širdies-kraujagyslių ligomis. Estrogenas padeda išvengti kraujagyslių užsikišimo. Kita ryški menopauzės problema yra osteoporozė. Kalcio išėjimą iš kaulo gali sustabdyti fiziniai pratimai. Optimalūs yra tie fiziniai pratimai kur judamasis aparatas negauna didelio krūvio, t.y. ėjimas, bėgimas ristele, slidinėjimas, važiavimas dviračiu. Praktiškai vyrų ir moterų fiziologinės reakcijos į fizinį krūvį bei funkcines galimybes apsprendžiantys mechanizmai yra tokie patys. Tačiau vidutinei moteriai reikia apie trijų mėnesių, norint pasiekti apčiuopiamų ir stabilių rezultatų, kai vyrui pakanka 6-8 savaičių.

Jeigu mama arba seserys turi viršsvorio, greičiausiai būdingas paveldimas polinkis storėti. Tačiau mokslininkai vis dar ginčijasi kas sąlygoja storėjimą – paveldimumas ar šeimai būdingas nejudrus gyvenimo būdas. Matyt turi reikšmės abu šie faktoriai.

Neįmanoma atsisakyti oralinių kontraceptikų, niekada negimdyti, nenaudoti preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų. Tačiau tinkamai įvertinant visus šiuos „moteriškus faktorius“ bei moters fiziologijos ypatumus galima pasiekti žymių rezultatų ir jaustis energingai ir sveikai. Verta atsiminti, kad moteriai optimalu yra 25 proc. riebalinio audinio nuo bendros kūno masės.

Kartais galima išgirsti tikrai kurioziškų „svorio reguliavimo“ metodų.
  • Jeigu suvalgiusi dėžutę saldainių išgersite kokio nors dietinio gėrimo, beveik neturinčio kalorijų, nesustorėsite.
  • Jeigu, kai valgote, niekas į jus nežiūri, su maistu negaunate nė vienos kalorijos.
  • Jeigu valgote iš mažos desertinės lėkštutės, kalorijų kiekis maiste sumažėja.
  • Jeigu valgote ne iš lėkštutės o iš pakelio ar dėžutės, kalorijų galima neskaičiuoti.
  • Jeigu valgote stovint, kalorijos „sudega“ valgio metu.
  • Jeigu valgote „dietinį“ maistą, svorio nepriaugsite.
Grįžti