Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas)
Organizmo reakcija į šilumą kai kuriais atžvilgiais yra panaši į reakciją į šaltį. Bet kokia apsauginė organizmo reakcija (šaltį, šilumą, drėgmę ir pan.) yra universali, nespecifinė. Tačiau reakcija į šiluma turi savo, tik jai būdingus, dėsningumus.
Reakcija į šaltį pirmiausiai pirmiausia atsiranda periferiniuose adrenoreceptoriuose, o paskui išplinta į centrinę nervų sistemą. Reakcija į šilumą – kitokia. Pirmiausiai sureaguoja centrinė nervų sistema ir tik po to išplinta į periferiją. Tiek centre, tiek periferijoje reakcija pasireiškia α-adrenoreceptorių sujaudinimu, β-adrenoreceptoriai sujaudinami palyginti silpnai. Organizmui perkaitus (taip pat kaip ir sušalus) išmetamas didelis adrenalino kiekis į kraujotakos sistemą bei įvyksta kraujotakos centralizacija – susitraukia periferinės kraujagyslės. Kraujagyslių susiaurėjimas apsaugo nuo išorinės šilumos pernešimo centro link ir vidaus organų perkaitimo. Ta pati reakcija – kraujotakos centralizacija veikia priešingai atsižvelgiant į išorines sąlygas.
Energetika taip pat skiriasi. Šalčio sąlygomis aktyvuojamas oksidinimas ir padidėja energijos gamyba (šilumos pavidalu). Perkaitus oksidinimo procesai lėtėja, tuo pačiu mažėja energijos išsiskyrimas šilumos pavidalu. Oksidinimo procesų lėtėjimas sukelia išreikštą energijos deficitą. Energijos deficitą galima laikyti pagrindine perkaitimo pasekme. Šaltis didina organizmo deguonies suvartojimą, o karštis – slopina. Sušalus aktyvuojama skydliaukė, o perkaitus – jos veikla slopinama. Karščio sąlygose organizmas lėtina medžiagų apykaita tuo būdu sumažindamas susidarančios šilumos kiekį. Pasikeičia oksidinimo ir fosforinimo santykis. Mažesnis energijos kiekis išsklaidomas kaip šiluma, daugiau energijos kaupiama ATF pavidalu.
α-adrenoreceptorių jaudinimas paskatina centrinę nervų sistemą išskirti didelius kiekius augimo hormono (somatotropinis hormonas). Pavyzdžiui pirtyje, 1100C temperatūroje somatotropino lygis kraujyje gali padidėti 6 kartus. Somatotropino lygio padidėjimas yra svarbiausia organizmo apsauginė reakcija. Energijos deficito sąlygomis logiškas organizmo sprendimas mitochondrijose pereiti nuo angliavandeninių energijos šaltinių link riebiųjų rūgščių, kadangi riebalai duoda daugiau energijos nei angliavandeniai. Somatotropinas pasižymi stipriu riebalus mobilizuojančiu poveikiu. Sustiprėja neutralių riebalų skylimas į gliceriną ir riebiąsias rūgštis, kurios ir tampa energijos šaltiniu mitochondrijoms. Be to somatotropino savybė ryškiai skatinti baltymų sintezę padeda organizmui prisitaikyti prie ekstremalios situacijos (baltymai yra tiek struktūrinės, tiek informacinės medžiagos). Panašiai kaip ir adrenalinas, somatotropinas yra stresinis hormonas ir išmetamas į kraują bet kokio streso sąlygomis. Tačiau jis net ir esant labai didelėms koncentracijoms nepažeidžia ląstelės struktūrų, kas būdinga aukštam kitų streso hormonų – adrenalino ir gliukokortikoidų, lygiui.
Reguliariai veikiant organizmą aukštomis temperatūromis organizmo adaptacija vyksta pagrindinės medžiagų apykaitos lygio sumažinimo sąskaita, visų funkcijų darbo optimizavimu, taip pat fizinio darbo ekonomizavimu.
Pagrindinės medžiagų apykaitos sulėtėjimas karščio sąlygomis yra tos pačios prigimties kaip ir šalčio poveikyje – padidėja ląstelės receptorių jautrumas hormonams ir neuromediatoriams. Pirmiausiai padidėja jautrumas skydliaukės hormonams, o iš neuromediatorių – jautrumas katecholaminams. Jautrumas katecholaminams padidėja kadangi ląstelėje aktyviai sintezuojama cAMF (ciklinė adezinmonofosforo rūgštis) – intraląstelinis kai kurių hormonų ir mediatorių tarpininkas. Jeigu šiltakraujai gyvūnai (tame tarpe ir žmogus) periodiškai yra veikiami šiluminiu krūviu, pirmiausiai į kraują išmetamas adrenalinas ir kiti katecholaminai, o vėliau, atsiradus treniruotumui, paprasčiausiai padidėja cAMF kiekis ląstelėje, kuris iš sukelia visą kompleksą pokyčių ląstelėje (būdingų katecholaminams). Ląstelių jautrumo hormoniniams signalams padidėjimas ir sukuria sąlygas sustiprėti visiems anaboliniams procesams.
Savo prigimtim priešingi poveikiai – šaltis ir karštis, gali organizme sukelti eilę pokyčių, padidinančių anabolinių procesų galingumą.
Tačiau reikia pažymėti, kad planuojant tiek šalčio, tiek karščio poveikį turi lemiamą reikšme šių dirgiklių tinkamas parinkimas.
Pastovus būvimas santykinai aukštoje temperatūroje (karšto klimato sąlygos) gali padidinti ištvermę, kuri gali būti realizuota ir vėsesnio klimato aplinkoje. Tačiau vidutinio šiltumo aplinka nesukelia reaktyvinio atsako išmetant į kraują somatotropiną ir nesukelia sąlygų tolesniam anabolinių procesų vystymuisi. Šiuo atveju būtinas trumpalaikis stiprus poveikis karščiu su pakankamai ilgomis pertraukomis, kad organizmas suspėtų prisitaikyti. Anksčiau, idealia priemone buvo laikoma sausa pirtis (sauna), tačiau vėliau buvo nustatyta, kad efektyvesnė yra garinė pirtis. Siekiant adaptacijos aukštoms temperatūroms į garinę pirtį reikia eiti ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Dažnai atliekant pirties procedūras reikia garinėje būti trumpiau. Optimalu yra kasdien pirtyje praleisti 10-15 minučių.
Suprantama, nepasirengusiam žmogui grūdinimąsi karščiu derėtų pradėti nuo santykinai neaukštų temperatūrų ir neilgo būvimo laiko pirty. Palaipsniui adaptuojantis prie aukštų temperatūrų būvimo laikas garinėje ilgėja.
Priskiriami katecholaminams neuromediatoriai – adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas, dioksifenilalaninas atsako už mąstymo procesų greitį ir kokybę, reakcijos greitį, nuotaiką, ląstelių jautrumą lytiniams hormonams, odėl nenuostabų, kad atitinkama šiluminė treniruotė pakelia nuotaiką, padidina mastymo procesų greitį ir produktyvumą, sustiprina lytinę funkciją, kadangi ląstelėje susikaupus cAMF ląstelės jautrumas šiems mediatoriams padidėja.
Pastaruoju metu kai kurie autoriai mano, kad aukšta garinės temperatūra gali neigimai veikti vyriškų lytinių organų genetinį aparatą, kadangi stipriai įkaista kiaušinėliai (ten subręsta spermatozoidai). Reikia pripažinta, kad šiuose būkštavimuose yra prasmės. Ar tai yra neįveikiama kliūtis naudojant pirtį treniruočių tikslais tiksliai nežinoma. Galbūt ne. Reikia įvertinti ir tą faktą, kad karščio poveikyje išmetami į kraują taip vadinami karščio baltymais, kurie pasižymi baltymų sintezės korekcine funkcija. Antra vertus, tikrai nepamaišytų pasirūpinti papildomai apsaugoti kiaušinėlius nuo karščio naudojant specialias glaudes. Galva taip pat apsaugoma nuo per didelio perkaitimo užsidedant kepurę.
Tiek grūdinimasis karščiu, tiek šalčiu mažina riziką susirgti peršalimo ligomis. Pagrindinį vaidmenį čia vaidina adrenalino išmetimas į kraują, adrenalinas pasižymi stiprių priešuždegiminiu poveikiu ir gerina imunitetą. Adaptacija šalčiui padeda išvengti provokuojančio netikėtų atšalimų poveikio, o adaptacija karščiui padeda aktyvuoti priešuždegimines organizmo sistemas.
Reikia ypač pabrėžti, kad nei poveikis karščių, nei šalčiu patys savaime nepasižymi anaboliniu poveikiu į raumeninį audinį, nors ir karščio poveikis gali sukelti mitochondrijų hipertrofiją, o šaltis – riebalinio audinio hipertrofiją (su neteisingos dietos sąlyga). Šie poveikiai tik sustiprina anabolinį treniruočių stimulą ir padeda greičiau padidinti raumeninę masę ir jėga.
