Kas yra metabolinis sindromas?

Metabolinis sindromas – tai kelių tarpusavyje susijusių sveikatos sutrikimų visuma, kuri reikšmingai didina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kitomis lėtinėmis ligomis. Dažniausiai jis diagnozuojamas, kai žmogui nustatomi bent trys iš penkių pagrindinių rizikos veiksnių: padidėjusi liemens apimtis, padidėjęs kraujospūdis, padidėję trigliceridai, sumažėjęs DTL („gerasis“) cholesterolis arba padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nevalgius.

Klausimas	Trumpas atsakymas
Kas yra metabolinis sindromas?	Kelių medžiagų apykaitos sutrikimų visuma, didinanti lėtinių ligų riziką.
Kas jį sukelia?	Dažniausiai susijęs su atsparumu insulinui, pilviniu nutukimu, mažu fiziniu aktyvumu ir genetiniais veiksniais.
Ar tai liga?	Ne. Tai rizikos veiksnių derinys, didinantis įvairių ligų tikimybę.
Ar metabolinis sindromas pavojingas?	Taip. Jis didina 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.
Ar jį galima kontroliuoti?	Taip. Ankstyvi gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką.

Metabolinis sindromas – tai ne viena liga, o kelių tarpusavyje susijusių medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių visuma.

Dažniausiai jam būdingi:

padidėjusi liemens apimtis;
padidėjęs kraujospūdis;
padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje;
padidėję trigliceridai;
sumažėjęs DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekis.

Kiekvienas iš šių veiksnių atskirai didina tam tikrų ligų riziką, tačiau jiems pasireiškiant kartu rizika tampa gerokai didesnė.

Dėl šios priežasties metabolinis sindromas laikomas vienu svarbiausių 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Kodėl jis vadinamas sindromu?

Medicinoje terminas sindromas reiškia ne vieną konkrečią ligą, o simptomų ir požymių visumą, kuri dažnai pasireiškia kartu.

Metabolinio sindromo atveju žmogus vienu metu gali turėti kelis tarpusavyje susijusius sutrikimus.

Pavyzdžiui:

padidėjusį kraujospūdį;
antsvorį arba nutukimą;
padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje;
pakitusius kraujo lipidų rodiklius.

Būtent šių veiksnių derinys ir lemia didesnę sveikatos riziką nei kiekvienas iš jų atskirai.

Kokie požymiai sudaro metabolinį sindromą?

Pagal tarptautines rekomendacijas metabolinis sindromas dažniausiai diagnozuojamas tuomet, kai nustatomi mažiausiai trys iš penkių pagrindinių rizikos veiksnių.

1. Padidėjusi liemens apimtis

Pilvinis (abdominalinis) nutukimas laikomas vienu svarbiausių metabolinio sindromo požymių.

Skirtingai nei riebalai, besikaupiantys klubų ar šlaunų srityje, pilvo ertmėje esantis visceralinis riebalinis audinys yra metaboliškai aktyvus ir siejamas su didesne:

atsparumo insulinui;
2 tipo diabeto;
širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Svarbu žinoti, kad liemens apimties ribinės vertės priklauso nuo lyties ir etninės kilmės.

2. Padidėjęs kraujospūdis

Padidėjęs arterinis kraujospūdis yra vienas dažniausių metabolinio sindromo komponentų.

Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti:

širdį;
inkstus;
galvos smegenų kraujagysles;
akių tinklainę.

Todėl net ir nežymiai padidėję kraujospūdžio rodikliai yra svarbūs vertinant bendrą metabolinę riziką.

3. Padidėję trigliceridai

Trigliceridai – tai pagrindinė riebalų forma, cirkuliuojanti kraujyje.

Jų koncentracija dažnai padidėja esant:

atsparumui insulinui;
nutukimui;
mažam fiziniam aktyvumui;
pertekliniam kalorijų suvartojimui.

Padidėję trigliceridai yra vienas metabolinio sindromo diagnostinių kriterijų.

4. Sumažėjęs DTL cholesterolis

DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis dalyvauja cholesterolio pernašoje iš audinių į kepenis.

Mažas DTL kiekis siejamas su didesne aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

5. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje

Padidėjusi gliukozės koncentracija nevalgius dažnai yra vienas pirmųjų požymių, rodančių sutrikusią gliukozės apykaitą.

Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus jau serga 2 tipo cukriniu diabetu, tačiau gali rodyti:

prediabetą;
atsparumą insulinui;
padidėjusią diabeto riziką ateityje.

Kaip diagnozuojamas metabolinis sindromas?

Dažniausiai naudojami Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) ir Amerikos širdies asociacijos (AHA/NHLBI) diagnostikos kriterijai.

Praktikoje metabolinis sindromas paprastai diagnozuojamas, kai žmogui nustatomi bent 3 iš 5 šių rizikos veiksnių.

Rizikos veiksnys	Dažniausiai naudojama ribinė reikšmė*
Padidėjusi liemens apimtis	Priklauso nuo lyties ir etninės kilmės
Trigliceridai	≥1,7 mmol/l
DTL cholesterolis	Mažesnis nei rekomenduojama pagal lytį
Kraujospūdis	≥130/85 mmHg arba taikomas gydymas
Gliukozė nevalgius	≥5,6 mmol/l arba diagnozuotas 2 tipo diabetas

*Tikslios ribinės vertės gali skirtis priklausomai nuo taikomų tarptautinių gairių ir individualių paciento ypatumų.

Kodėl metabolinis sindromas pavojingas?

Pats metabolinis sindromas dažniausiai nesukelia specifinių simptomų.

Problema ta, kad jis ilgą laiką gali vystytis nepastebimai, o komplikacijos išryškėja tik po daugelio metų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad metabolinis sindromas yra susijęs su didesne rizika susirgti:

2 tipo cukriniu diabetu;
išemine širdies liga;
miokardo infarktu;
insultu;
nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (MASLD);
lėtine inkstų liga.

Kuo daugiau metabolinio sindromo kriterijų nustatoma vienam žmogui, tuo didesnė ilgalaikė komplikacijų rizika.

Ką sako statistika?

Metabolinis sindromas tampa vis dažnesnis

Pasaulio mastu metabolinis sindromas nustatomas maždaug 20–30 % suaugusiųjų, tačiau paplitimas skirtingose šalyse ir populiacijose labai skiriasi.

Didžiausias sergamumas stebimas tarp žmonių, kurie turi:

antsvorį arba nutukimą;
mažą fizinį aktyvumą;
2 tipo cukrinį diabetą;
vyresnį amžių.

Rizika didėja su amžiumi

Tyrimai rodo, kad metabolinis sindromas tampa vis dažnesnis vyresniame amžiuje.

Tai siejama su:

didesniu visceralinių riebalų kaupimusi;
mažesniu fiziniu aktyvumu;
hormoniniais pokyčiais;
dažnesniu atsparumu insulinui.

Vis dėlto pastaraisiais metais metabolinis sindromas vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems žmonėms, o jo paplitimą skatina didėjantis nutukimo paplitimas bei sėslus gyvenimo būdas.

Ką sako moksliniai tyrimai?

Atsparumas insulinui laikomas vienu pagrindinių mechanizmų

Nors metabolinio sindromo vystymąsi lemia daug skirtingų veiksnių, dauguma mokslininkų sutaria, kad vienas svarbiausių mechanizmų yra atsparumas insulinui.

Esant šiai būklei organizmo ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną, todėl kasa turi gaminti vis daugiau šio hormono, kad gliukozės kiekis kraujyje išliktų normalus.

Ilgainiui tai gali būti susiję su:

gliukozės apykaitos sutrikimais;
padidėjusiu trigliceridų kiekiu;
kraujospūdžio padidėjimu;
visceralinių riebalų kaupimusi.

Tačiau metabolinis sindromas nėra vien tik atsparumo insulinui pasekmė – jo vystymuisi reikšmingą įtaką turi ir genetiniai, aplinkos bei gyvenimo būdo veiksniai.

Kas sukelia metabolinį sindromą?

Metabolinis sindromas nesivysto dėl vienos konkrečios priežasties. Tai sudėtinga būklė, kurią lemia genetinių veiksnių, gyvenimo būdo ir medžiagų apykaitos pokyčių sąveika.

Dažniausiai su metabolinio sindromo išsivystymu siejami:

atsparumas insulinui;
pilvinis (visceralinis) nutukimas;
mažas fizinis aktyvumas;
perteklinis kalorijų suvartojimas;
genetinis polinkis;
vyresnis amžius.

Šie veiksniai dažnai sustiprina vienas kitą, todėl ilgainiui gali atsirasti keli metabolinio sindromo požymiai vienu metu.

Atsparumas insulinui – vienas svarbiausių mechanizmų

Atsparumas insulinui laikomas vienu pagrindinių metabolinio sindromo vystymosi mechanizmų.

Normaliomis sąlygomis insulinas padeda gliukozei patekti iš kraujo į ląsteles, kur ji naudojama energijos gamybai.

Kai išsivysto atsparumas insulinui:

ląstelės į insuliną reaguoja silpniau;
kasa gamina daugiau insulino;
kraujyje ilgainiui didėja insulino koncentracija;
vėliau gali pradėti didėti ir gliukozės kiekis kraujyje.

Ilgainiui tai gali sudaryti prielaidas vystytis prediabetui ir 2 tipo cukriniam diabetui.

Kodėl atsparumas insulinui yra svarbus?

Insulinas veikia ne tik gliukozės apykaitą.

Šis hormonas taip pat dalyvauja:

riebalų apykaitoje;
baltymų sintezėje;
kraujagyslių funkcijos reguliavime;
kepenų veikloje.

Todėl atsparumas insulinui gali būti susijęs ne tik su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, bet ir su:

padidėjusiais trigliceridais;
sumažėjusiu DTL cholesteroliu;
padidėjusiu kraujospūdžiu;
didesniu visceralinių riebalų kaupimusi.

Pilvinis nutukimas – daugiau nei estetinė problema

Ne visi riebalai organizme veikia vienodai.

Didžiausią reikšmę metabolinio sindromo vystymuisi turi visceralinis riebalinis audinys, kuris kaupiasi pilvo ertmėje aplink vidaus organus.

Šis riebalinis audinys yra metaboliškai aktyvus ir išskiria įvairias biologiškai aktyvias medžiagas, kurios gali skatinti:

lėtinį mažo intensyvumo uždegimą;
atsparumą insulinui;
kraujospūdžio didėjimą;
lipidų apykaitos sutrikimus.

Dėl šios priežasties liemens apimtis laikoma vienu svarbiausių metabolinio sindromo rizikos rodiklių.

Kodėl svarbi liemens apimtis?

Du žmonės gali turėti tokį patį kūno masės indeksą (KMI), tačiau labai skirtingą metabolinę riziką.

Pavyzdžiui:

žmogus, kurio didžioji riebalų dalis kaupiasi pilvo srityje, paprastai turi didesnę metabolinių ligų riziką;
žmogaus, kurio riebalai daugiausia kaupiasi klubų ir šlaunų srityje, rizika gali būti mažesnė.

Todėl vertinant metabolinio sindromo riziką vien kūno svorio nepakanka.

Fizinis aktyvumas ir sėslus gyvenimo būdas

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią gliukozės apykaitą ir gerina audinių jautrumą insulinui.

Priešingai, ilgas sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas siejami su didesne metabolinio sindromo rizika.

Tyrimai rodo, kad reguliariai judant gali pagerėti:

jautrumas insulinui;
gliukozės kontrolė;
kraujospūdis;
kraujo lipidų rodikliai;
kūno sudėtis.

Svarbu pabrėžti, kad naudos gali suteikti tiek aerobiniai pratimai, tiek jėgos treniruotės.

Mitybos reikšmė

Metabolinio sindromo rizikai didelę įtaką daro ir mitybos įpročiai.

Didesnė rizika siejama su mityba, kurioje gausu:

itin perdirbtų produktų;
pridėtinio cukraus;
saldintų gėrimų;
perteklinio kalorijų kiekio;
mažo skaidulų kiekio.

Tuo tarpu daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų ir nesočiųjų riebalų turinti mityba siejama su geresniais metabolinės sveikatos rodikliais.

Svarbiausia ne vienas konkretus produktas, o ilgalaikiai mitybos įpročiai.

Ar genetika turi reikšmės?

Taip.

Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reguliuoja:

gliukozės apykaitą;
riebalų kaupimą;
jautrumą insulinui;
kraujospūdį.

Tačiau genetinis polinkis savaime nereiškia, kad metabolinis sindromas neišvengiamai išsivystys.

Gyvenimo būdas išlieka vienu svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių.

Kokios ligos susijusios su metaboliniu sindromu?

Metabolinis sindromas nėra atskira liga, tačiau jis reikšmingai padidina daugelio lėtinių ligų riziką.

Dažniausiai jis siejamas su:

2 tipo cukriniu diabetu;
ateroskleroze;
išemine širdies liga;
miokardo infarktu;
insultu;
nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (MASLD);
lėtine inkstų liga;
obstrukcine miego apnėja.

Kuo daugiau metabolinio sindromo kriterijų nustatoma, tuo didesnė šių ligų išsivystymo tikimybė.

Ką sako statistika?

Metabolinis sindromas reikšmingai didina 2 tipo diabeto riziką

Didelės apimties stebimieji tyrimai rodo, kad metabolinį sindromą turintiems žmonėms rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra maždaug 3–5 kartus didesnė nei žmonėms, neturintiems šio sindromo.

Rizika dar labiau padidėja, jei kartu nustatomi keli metabolinio sindromo komponentai.

Didėja ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika

Sisteminės apžvalgos rodo, kad metabolinis sindromas siejamas su didesne:

išeminės širdies ligos;
miokardo infarkto;
insulto;
mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Būtent todėl ankstyvas metabolinio sindromo nustatymas laikomas svarbia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dalimi.

Ką sako moksliniai tyrimai?

Gyvenimo būdo pokyčiai išlieka pagrindine gydymo priemone

Nors metabolinio sindromo vystymąsi lemia daug skirtingų biologinių mechanizmų, tarptautinės gairės sutaria dėl vieno – pirmo pasirinkimo priemonė yra gyvenimo būdo keitimas.

Sisteminės apžvalgos rodo, kad svorio mažinimas, reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba gali pagerinti daugumą metabolinio sindromo komponentų, įskaitant:

gliukozės kontrolę;
kraujospūdį;
trigliceridų koncentraciją;
DTL cholesterolio kiekį;
liemens apimtį.

Svarbu pabrėžti, kad dažniausiai geriausių rezultatų pasiekiama taikant ne vieną atskirą priemonę, o derinant kelis gyvenimo būdo pokyčius.

Praktinė išvada: Metabolinis sindromas nėra neišvengiama būklė. Nors genetiniai veiksniai turi reikšmės, moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla, kūno svorio mažinimas esant antsvoriui ir subalansuota mityba gali reikšmingai sumažinti metabolinio sindromo progresavimo ir su juo susijusių komplikacijų riziką.

Ar metabolinį sindromą galima išgydyti?

Metabolinis sindromas nėra viena konkreti liga, todėl kalbant apie jį dažniau vartojama sąvoka kontrolė arba rizikos veiksnių mažinimas, o ne išgydymas.

Gera žinia ta, kad ankstyvose stadijose daugelis metabolinio sindromo komponentų gali reikšmingai pagerėti pakeitus gyvenimo būdą.

Jeigu sumažėja:

liemens apimtis;
kraujospūdis;
gliukozės kiekis kraujyje;
trigliceridų koncentracija;
pagerėja DTL cholesterolio rodikliai,

žmogus gali nebeatitikti metabolinio sindromo diagnostinių kriterijų.

Tai nereiškia, kad polinkis visiškai išnyko, tačiau komplikacijų rizika gali ženkliai sumažėti.

Kaip sumažinti metabolinio sindromo riziką?

Tarptautinės gairės sutaria, kad svarbiausias gydymo pagrindas yra gyvenimo būdo keitimas.

Daugumai žmonių pirmiausia rekomenduojama:

mažinti perteklinį kūno svorį;
reguliariai būti fiziškai aktyviems;
laikytis subalansuotos mitybos;
pakankamai miegoti;
nerūkyti;
riboti alkoholio vartojimą.

Šie pokyčiai gali teigiamai paveikti ne vieną, o kelis metabolinio sindromo komponentus vienu metu.

Svorio mažinimas

Jeigu žmogus turi antsvorio ar nutukimą, net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti medžiagų apykaitos rodiklius.

Tyrimai rodo, kad 5–10 % kūno svorio sumažėjimas dažnai siejamas su:

geresniu jautrumu insulinui;
mažesniu gliukozės kiekiu kraujyje;
sumažėjusiu kraujospūdžiu;
mažesniu trigliceridų kiekiu;
mažesne visceralinių riebalų mase.

Svarbiausia ne greitas svorio kritimas, o ilgalaikis rezultatų išlaikymas.

Mityba

Nėra vienos dietos, kuri būtų tinkama visiems žmonėms, sergantiems metaboliniu sindromu.

Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad geriausi rezultatai dažniausiai siejami su mitybos modeliais, kuriuose gausu:

daržovių;
vaisių;
ankštinių augalų;
pilno grūdo produktų;
riešutų;
žuvies;
nesočiųjų riebalų.

Tuo tarpu rekomenduojama riboti:

saldintus gėrimus;
itin perdirbtus produktus;
didelius pridėtinio cukraus kiekius;
perteklinį kalorijų suvartojimą.

Svarbiausias veiksnys dažniausiai yra ilgalaikis energijos balansas, o ne vienas konkretus produktas.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas yra viena veiksmingiausių priemonių metabolinio sindromo rizikai mažinti.

Tarptautinės rekomendacijos suaugusiesiems siūlo siekti bent:

150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, arba
75–150 minučių didelio intensyvumo fizinio aktyvumo.

Taip pat rekomenduojama bent 2 kartus per savaitę atlikti jėgos treniruotes, įtraukiant pagrindines raumenų grupes.

Svarbu pažymėti, kad net ir nedidelis fizinio aktyvumo padidėjimas yra naudingesnis nei visiškas pasyvumas.

Ar reikalingi vaistai?

Gyvenimo būdo pokyčiai išlieka pirmo pasirinkimo gydymo priemone.

Tačiau kai kuriais atvejais vien jų nepakanka.

Priklausomai nuo individualios situacijos, gydytojas gali skirti vaistus:

arteriniam kraujospūdžiui mažinti;
cholesterolio koncentracijai koreguoti;
gliukozės kiekiui kraujyje kontroliuoti;
kūno svoriui mažinti, jei tam yra medicininių indikacijų.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno vaisto, skirto pačiam metaboliniam sindromui gydyti. Paprastai gydomi atskiri jo komponentai ir siekiama sumažinti ilgalaikę komplikacijų riziką.

Dažniausios klaidos

Manoma, kad metabolinis sindromas yra atskira liga

Iš tikrųjų tai nėra viena liga.

Metabolinis sindromas – tai kelių rizikos veiksnių visuma, kuri didina kitų ligų tikimybę.

Vertinamas tik kūno svoris

Normalus kūno svoris nebūtinai reiškia mažą metabolinę riziką.

Kai kurie žmonės, nors jų kūno masės indeksas yra normos ribose, gali turėti padidėjusį visceralinių riebalų kiekį ir atitikti metabolinio sindromo kriterijus.

Todėl svarbu vertinti ne tik svorį, bet ir:

liemens apimtį;
kraujospūdį;
gliukozės kiekį;
lipidų rodiklius.

Tikimasi greitų rezultatų

Metabolinis sindromas paprastai vystosi daugelį metų.

Todėl ir jo rizikos mažinimas dažniausiai reikalauja ilgalaikių gyvenimo būdo pokyčių.

Trumpalaikės dietos ar intensyvios programos dažnai nesuteikia ilgalaikės naudos.

Nepakankamai dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui

Vien mitybos pokyčiai ne visada leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

Didžiausia nauda dažniausiai stebima derinant:

subalansuotą mitybą;
reguliarų fizinį aktyvumą;
svorio kontrolę;
pakankamą miegą.

Ekspertų rekomendacija

Metabolinis sindromas dažnai vystosi nepastebimai, todėl daugelis žmonių apie jį sužino tik atlikę profilaktinius tyrimus arba jau atsiradus komplikacijoms. Dėl šios priežasties svarbu ne tik gydyti padidėjusį kraujospūdį ar gliukozės kiekį kraujyje, bet ir įvertinti bendrą metabolinę riziką.

Šiuolaikinės tarptautinės gairės pabrėžia, kad veiksmingiausia strategija yra kompleksinis požiūris – sveikesnė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių koregavimas. Anksti pradėti gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Svarbiausios išvados

Metabolinis sindromas – tai kelių tarpusavyje susijusių medžiagų apykaitos rizikos veiksnių visuma.
Dažniausiai jis diagnozuojamas nustačius bent 3 iš 5 pagrindinių diagnostinių kriterijų.
Vienas svarbiausių metabolinio sindromo vystymosi mechanizmų yra atsparumas insulinui.
Pilvinis nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba reikšmingai didina riziką.
Metabolinis sindromas didina 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų tikimybę.
Ankstyvi gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką.

Santrauka

Metabolinis sindromas – tai tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių visuma, kuri didina tikimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kitomis lėtinėmis ligomis. Jam būdinga padidėjusi liemens apimtis, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi gliukozės apykaita ir nepalankūs kraujo lipidų pokyčiai.

Nors metabolinis sindromas ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, ankstyvas jo nustatymas ir gyvenimo būdo keitimas gali reikšmingai sumažinti ilgalaikę komplikacijų riziką. Šiuo metu tarptautinės gairės kaip pagrindines priemones rekomenduoja svorio kontrolę, subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir kitų rizikos veiksnių koregavimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas yra metabolinis sindromas?

Metabolinis sindromas – tai kelių medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių visuma, didinanti lėtinių ligų riziką.

Ar metabolinis sindromas yra liga?

Ne. Tai nėra viena atskira liga, o kelių tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių derinys.

Kaip diagnozuojamas metabolinis sindromas?

Dažniausiai diagnozė nustatoma, kai žmogui nustatomi bent trys iš penkių pagrindinių diagnostinių kriterijų: padidėjusi liemens apimtis, padidėjęs kraujospūdis, padidėję trigliceridai, sumažėjęs DTL cholesterolis arba padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.

Ar metabolinis sindromas pavojingas?

Taip. Jis didina 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir kitų lėtinių ligų riziką.

Ar metabolinį sindromą galima išgydyti?

Daugelio žmonių metaboliniai rodikliai gali reikšmingai pagerėti pakeitus gyvenimo būdą, tačiau polinkis išlieka, todėl svarbu ilgalaikė rizikos veiksnių kontrolė.

Ar metabolinis sindromas visada reiškia diabetą?

Ne. Tačiau jis reikšmingai padidina riziką ateityje susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.

Ar normalus kūno svoris reiškia, kad metabolinio sindromo nėra?

Ne visada. Metabolinė rizika priklauso ne tik nuo kūno svorio, bet ir nuo visceralinių riebalų kiekio, liemens apimties bei kitų sveikatos rodiklių.

Kokia mityba rekomenduojama sergant metaboliniu sindromu?

Dažniausiai rekomenduojama subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies ir nesočiųjų riebalų.

Ar fizinis aktyvumas padeda?

Taip. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti jautrumą insulinui, kraujospūdį, lipidų rodiklius ir kūno sudėtį.

Ar metabolinis sindromas paveldimas?

Genetinis polinkis gali turėti įtakos, tačiau didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdo veiksniai.

Ar vaikams gali būti metabolinis sindromas?

Taip. Nors jis dažniau nustatomas suaugusiesiems, metabolinis sindromas vis dažniau diagnozuojamas ir vaikams bei paaugliams, ypač esant nutukimui.

Ar būtina vartoti vaistus?

Ne visada. Daugeliui žmonių pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, tačiau prireikus gydytojas gali skirti vaistus atskiriems rizikos veiksniams koreguoti.

Šaltiniai

Alberti KGMM, Eckel RH, Grundy SM, ir kt. Harmonizing the Metabolic Syndrome. Circulation. 2009.
International Diabetes Federation. The IDF Consensus Worldwide Definition of the Metabolic Syndrome.
American Heart Association / NHLBI. Scientific Statement on Metabolic Syndrome.
American Diabetes Association. Standards of Care in Diabetes (naujausia redakcija).
European Society of Cardiology. Guidelines on Cardiovascular Disease Prevention in Clinical Practice.
Saklayen MG. The Global Epidemic of the Metabolic Syndrome. Current Hypertension Reports. 2018.
O’Neill S, O’Driscoll L. Metabolic Syndrome: A Closer Look at the Growing Epidemic and Its Associated Pathologies. Obesity Reviews. 2015.
Kassi E, Pervanidou P, Kaltsas G, Chrousos G. Metabolic Syndrome: Definitions and Controversies. BMC Medicine. 2011.