Maistas Sportui

Konsultacija telefonu

Ar kolagenas naudingas sportuojantiems?

Ar kolagenas naudingas sportuojantiems?

Kolagenas gali būti aktualus sportuojantiems, kurių treniruotės stipriai apkrauna sausgysles, raiščius ir kitus jungiamojo audinio darinius. Tačiau jo nauda priklauso nuo siekiamo rezultato: moksliniai duomenys apie sausgyslių struktūros pokyčius yra perspektyvūs, bet ne visais atžvilgiais vienareikšmiai, o kolageno poveikis raumenų baltymų sintezei ir raumenų augimui nėra įrodytas. Pavyzdžiui, 2024 m. sisteminėje apžvalgoje su metaanalize buvo įvertinti 19 tyrimų ir 768 dalyviai. Joje nustatyti statistiškai reikšmingi kai kurių kūno sudėties, sausgyslių ir jėgos rodiklių pokyčiai, tačiau įrodymų patikimumas svyravo nuo labai žemo iki vidutinio. Todėl kolageną tiksliau vertinti kaip galimą papildomą mitybos priemonę, o ne būtiną sporto papildą.

Kas yra kolagenas ir kodėl jis aktualus sportuojantiems?

Kolagenas – struktūrinis baltymas, sudarantis svarbią sausgyslių, raiščių, kremzlių, kaulų, odos ir kitų jungiamojo audinio struktūrų dalį. Jis suteikia audiniams mechaninį tvirtumą ir padeda atlaikyti tempimo bei kitokias apkrovas.

Sportuojant jungiamasis audinys nuolat prisitaiko prie fizinio krūvio. Bėgimas, šuoliai, sunkioji atletika ir jėgos treniruotės veikia sausgysles bei raiščius. Reaguodamos į apkrovą, šios struktūros keičia savo medžiagų apykaitą ir struktūrą. Vyksta kolageno skaidulų sintezė, irimas bei persitvarkymas.

Dėl šios priežasties kolagenas domina sporto mitybos tyrėjus. Vis dėlto būtina atskirti du dalykus: kolagenas yra svarbi jungiamojo audinio sudedamoji dalis, tačiau tai savaime neįrodo, kad geriamas kolageno papildas sustiprins sausgysles, apsaugos nuo traumų ar pagreitins jų gijimą.

Kaip organizmas panaudoja suvartotą kolageną?

Kolagene gausu glicino, prolino ir hidroksiprolino. Šios aminorūgštys svarbios kolageno struktūrai. Dėl tokios sudėties keliama hipotezė, kad kolageno vartojimas, derinamas su mechanine apkrova, gali sudaryti palankesnes sąlygas jungiamojo audinio baltymų apykaitai.

Išgertas kolagenas nėra tiesiogiai perkeliamas į sausgysles ar sąnarius. Virškinimo metu jis suskaidomas į aminorūgštis ir mažesnius peptidus, kurie patenka į kraujotaką. Organizmas šias medžiagas panaudoja pagal savo poreikius – jos nėra automatiškai nukreipiamos į konkretų audinį.

Tačiau vien aminorūgščių koncentracijos kraujyje padidėjimas neįrodo, kad sausgyslė tapo stipresnė ar kad sumažėjo traumos tikimybė. Tam reikia tyrimų, kuriuose vertinami ne tik kraujo žymenys, bet ir audinių struktūra, mechaninės savybės bei realūs klinikiniai ar sportiniai rezultatai.

Ką rodo sisteminės apžvalgos ir metaanalizės?

Vienas svarbiausių šios srities darbų – 2024 m. Kevino Bischof ir bendraautorių sisteminė apžvalga su metaanalize „Impact of Collagen Peptide Supplementation in Combination with Long-Term Physical Training on Strength, Musculotendinous Remodeling, Functional Recovery, and Body Composition in Healthy Adults“.

Autoriai įtraukė 19 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 768 žmonės: 613 vyrų ir 155 moterys. Tyrimuose kolageno peptidai buvo vartojami kartu su fiziniu aktyvumu. Daugumoje ilgalaikių intervencijų papildai vartoti ne trumpiau kaip 8 savaites. Dozės svyravo nuo 3 iki 30 g per dieną, o dažniausiai naudota 15 g paros dozė.

Metaanalizėje nustatyti šie statistiškai reikšmingi skirtumai kolageno grupių naudai:

  • Liesoji kūno masė: standartizuotas vidurkių skirtumas (SMD) 0,48, p < 0,01.
  • Sausgyslių morfologija: SMD 0,67, p < 0,01.
  • Raumenų architektūra: SMD 0,39, p < 0,01.
  • Maksimali jėga: SMD 0,19, p < 0,01.
  • Reaktyviosios jėgos atsistatymas praėjus 48 val. po fizinio krūvio sukelto raumenų pažeidimo: SMD 0,43, p = 0,045.

SMD parodo standartizuotą skirtumą tarp grupių, o ne konkrečiai kilogramais ar procentais išreikštą pokytį. Pavyzdžiui, SMD 0,19 maksimalios jėgos rodikliui reiškia nedidelį statistinį skirtumą. Tai nebūtinai reiškia, kad sportininkas pastebės reikšmingą treniruočių rezultatų pagerėjimą.

Svarbu ir tai, kad statistinis reikšmingumas nėra tas pats, kas aukštas įrodymų patikimumas. Bischof ir bendraautoriai pagal GRADE sistemą kūno sudėties rezultatų įrodymų patikimumą įvertino kaip vidutinį, sausgyslių morfologijos ir mechaninių savybių – kaip labai žemą, o kitų vertintų sričių – kaip žemą.

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Nustatyti statistiškai reikšmingi, tačiau žemo arba vidutinio patikimumo įrodymais pagrįsti pokyčiai.“

Tai reiškia, kad rezultatai įdomūs, tačiau kol kas neleidžia tvirtai teigti, jog kolageno papildai patikimai pagerina visų sportuojančiųjų sausgyslių būklę ar sportinius rezultatus.

Kolagenas ir sausgyslių adaptacija

2026 m. Albert Buchalski ir bendraautorių sisteminėje apžvalgoje „Collagen Supplementation on Tendon-Related Structural and Performance Outcomes“ nagrinėtas kolageno vartojimo poveikis sausgyslių struktūrai ir funkcijai.

Autoriai išanalizavo 8 atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kuriuose dalyvavo 257 žmonės. Dalyvių amžius buvo nuo 18 iki 52 metų; 246 buvo vyrai, 11 – moterys. Visuose tyrimuose kolageno vartojimas buvo derinamas su pasipriešinimo arba pliometrinėmis treniruotėmis, kurios truko nuo 3 iki 15 savaičių.

Rezultatai buvo tokie:

  • Iš keturių tyrimų, kuriuose vertintas sausgyslės skerspjūvio plotas, trijuose kolageno grupėje nustatytas didesnis jo padidėjimas nei placebo grupėje.
  • Keturiuose tyrimuose vertintas sausgyslių standumas ir Youngo modulis. Dviejuose tyrimuose, kuriuose vartota 15–30 g kolageno per dieną, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai kolageno grupių naudai.
  • Mažesnės, maždaug 5 g dozės tyrimuose kai kurie pokyčiai nustatyti tik lyginant dalyvių rezultatus su jų pačių pradiniais rodikliais, bet ne kaip patikimas skirtumas tarp kolageno ir placebo grupių.
  • Visuose tyrimuose jėga didėjo dėl treniruočių, tačiau papildomo kolageno poveikio jėgos rezultatams nenustatyta.
  • Viename tyrime nustatyti kai kurių sprogstamosios jėgos rodiklių pokyčiai, bet šuolio aukštis nepagerėjo.

Ši apžvalga svarbi tuo, kad atskiria sausgyslių struktūrą nuo sportinio pajėgumo. Didesnis sausgyslės skerspjūvio plotas ar standumas savaime nereiškia, kad sportininkas greičiau bėgs, aukščiau šoks ar pakels didesnį svorį.

Be to, apžvalgoje nebuvo atlikta metaanalizė – dėl skirtingų tyrimų metodikų ir rezultatų autoriai pateikė naratyvinę rezultatų sintezę. Tyrimų skaičius ir dalyvių imtys taip pat nedideli, o intervencijos trumpos.

Autoriai daro išvadą, kad 15–30 g kolageno kartu su vitaminu C ir intensyviomis pasipriešinimo treniruotėmis gali būti susiję su sausgyslių persitvarkymo pokyčiais. Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad tokia dozė apsaugo nuo traumų ar pagreitina grįžimą į sportą.

Ar kolagenas naudingas sąnariams?

Kolageno poveikis sąnarių simptomams dažniausiai tiriamas ne sveikų sportininkų, o žmonių, kuriems diagnozuotas kelio osteoartritas, grupėse. Todėl šių rezultatų negalima automatiškai pritaikyti sveikiems, sąnarių skausmo nejaučiantiems sportuojantiems žmonėms.

2025 m. Mario Simental-Mendía ir bendraautorių sisteminėje apžvalgoje su metaanalize „Effect of collagen supplementation on knee osteoarthritis“ buvo įvertinti 11 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų ir 870 dalyvių. Kolageno grupėms priskirti 451, placebo grupėms – 419 žmonių.

Metaanalizėje kolageno vartojimas buvo susijęs su statistiškai reikšmingais skausmo ir funkcijos rodiklių pagerėjimais:

  • Skausmo rodiklio vidutinis skirtumas buvo −13,63 (95 % pasikliautinasis intervalas nuo −20,67 iki −6,58; p = 0,00001).
  • Funkcijos rodiklio vidutinis skirtumas buvo −6,46 (95 % pasikliautinasis intervalas nuo −9,52 iki −3,40; p = 0,00001).

Tačiau tyrimų rezultatų nevienodumas buvo didelis: skausmo rodiklio heterogeniškumas siekė I² = 88 %, funkcijos – I² = 75 %. Tai reiškia, kad atskirų tyrimų rezultatai gana smarkiai skyrėsi, todėl bendrą rezultatą reikia vertinti atsargiai.

Ši metaanalizė leidžia kalbėti apie galimą simptomų pagerėjimą žmonėms, sergantiems kelio osteoartritu. Ji neįrodo, kad kolagenas apsaugo sveikų sportininkų sąnarius nuo nusidėvėjimo ar kad padeda išvengti traumų.

Ar kolagenas skatina raumenų augimą?

Kolagenas nėra lygiavertis įprastiems visaverčiams baltymams, kai kalbama apie raumenų baltymų sintezę. Jo aminorūgščių sudėtis skiriasi: kolagene nėra triptofano, o nepakeičiamųjų aminorūgščių ir leucino yra palyginti nedaug.

2025 m. Thorben Aussieker ir bendraautorių atsitiktinių imčių, dvigubai aklame tyrime „The Effects of Ingesting a Single Bolus of Hydrolyzed Collagen versus Free Amino Acids on Muscle Connective Protein Synthesis Rates“ dalyvavo 45 jauni suaugusieji – 21 vyras ir 24 moterys. Vidutinis jų amžius buvo 23 metai.

Po vienos kojos pasipriešinimo treniruotės dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes:

  • 15 žmonių gavo 30 g hidrolizuoto kolageno;
  • 15 žmonių gavo 30 g laisvųjų aminorūgščių mišinio, atitinkančio kolageno aminorūgščių sudėtį;
  • 15 žmonių gavo neenerginį placebą.

Tyrėjai šešias valandas rinko kraujo ir raumenų audinio mėginius. Vertinta miofibrilinių baltymų – tiesiogiai su raumenų susitraukimu susijusių baltymų – ir raumenų jungiamojo audinio baltymų sintezė.

Nustatyta, kad kolagenas padidino kraujyje cirkuliuojančių aminorūgščių koncentraciją, tačiau reikšmingai nepadidino nei miofibrilinių, nei raumenų jungiamojo audinio baltymų sintezės, palyginti su placebu. Tai galiojo tiek ramybės, tiek po treniruotės vertintai kojai.

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Kolageno hidrolizato suvartojimas reikšmingai nepadidino miofibrilinių ar raumenų jungiamojo audinio baltymų sintezės.“

Šio tyrimo ribotumas – buvo vertinamas vienkartinis kolageno suvartojimas ir trumpalaikė baltymų sintezės reakcija, o ne kelių mėnesių raumenų masės pokyčiai. Vis dėlto rezultatai nepatvirtina prielaidos, kad 30 g kolageno porcija po treniruotės yra veiksmingas būdas skatinti raumenų baltymų sintezę.

Kodėl kolagenas nėra įprastų baltymų pakaitalas?

Raumenų augimui svarbu gauti visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Kolagenas neturi triptofano, o leucino ir kitų nepakeičiamųjų aminorūgščių jame mažiau nei daugelyje visaverčių baltymų šaltinių.

Todėl kolageno nereikėtų skaičiuoti kaip lygiaverčio pakaitalo baltymams, gaunamiems iš pieno produktų, kiaušinių, mėsos, žuvies, sojų ar kitų visaverčių baltymų šaltinių.

Tai patvirtina ir 2024 m. tyrimas „Ingestion of a Whey Plus Collagen Protein Blend Increases Myofibrillar and Muscle Connective Protein Synthesis Rates“. Jame 25 g išrūgų baltymų ir 5 g kolageno mišinys buvo lyginamas su placebu. Mišinys padidino miofibrilinių baltymų sintezę, tačiau iš tokio tyrimo negalima nustatyti, kokią dalį poveikio lėmė kolagenas, o kokią – išrūgų baltymai. Todėl šis rezultatas nėra įrodymas, kad kolagenas vienas pats skatina raumenų augimą.

Sportuojančiam žmogui svarbiausia užtikrinti pakankamą bendrą baltymų kiekį ir rinktis visaverčius baltymų šaltinius. Kolagenas, jei vartojamas, turėtų būti vertinamas kaip atskira papildoma priemonė, o ne pagrindinis baltymų šaltinis.

Ar kolagenas padeda atsistatyti po treniruotės?

Atsistatymas po fizinio krūvio apima kelis skirtingus procesus: raumenų funkcijos sugrįžimą, jėgos atkūrimą, raumenų skausmo sumažėjimą ir jungiamojo audinio adaptaciją. Šių rodiklių negalima sutapatinti.

Bischof ir bendraautorių 2024 m. metaanalizėje, apėmusioje 19 tyrimų ir 768 dalyvius, nustatytas statistiškai reikšmingas reaktyviosios jėgos atsistatymo skirtumas praėjus 48 valandoms po fizinio krūvio sukelto raumenų pažeidimo (SMD = 0,43; p = 0,045). Vis dėlto įrodymų patikimumas šioje srityje įvertintas kaip žemas.

Šis rezultatas nereiškia, kad kolagenas patikimai sumažina raumenų skausmą ar pagreitina visų sportininkų atsistatymą. Jis rodo konkretaus funkcinio rodiklio pokytį konkrečiomis tyrimų sąlygomis.

Vertinant kolageno poveikį atsistatymui, svarbu neapsiriboti vienu rodikliu. Reikėtų atskirai vertinti skausmą, jėgą, judesių funkciją ir audinių struktūrą.

Kokia kolageno forma buvo naudojama tyrimuose?

Tyrimuose naudojamos kelios skirtingos kolageno formos, todėl jų rezultatų nereikėtų laikyti visiškai tarpusavyje pakeičiamais.

Hidrolizuoti kolageno peptidai. Tai kolagenas, suskaidytas į mažesnius peptidus. Ši forma dažnai naudojama sporto mitybos tyrimuose, kuriuose vertinamas jungiamojo audinio atsakas į fizinį krūvį.

Želatina. Tai iš kolageno gaunamas baltymas, kuris taip pat naudojamas kai kuriuose tyrimuose. Pavyzdžiui, 2017 m. Gregory Shaw ir bendraautorių tyrime buvo vertinama vitamino C papildyta želatina.

Nedenatūruotas II tipo kolagenas. Tai kita kolageno forma, naudojama atskiruose sąnarių tyrimuose. Jos negalima automatiškai prilyginti hidrolizuotiems kolageno peptidams, nes skiriasi forma, dozės ir tiriamas poveikis.

Todėl vertinant tyrimo rezultatus svarbu žinoti, kokia konkreti kolageno forma buvo vartota, kokia buvo dozė ir kokį rezultatą tyrėjai matavo.

Ar svarbu, kada vartoti kolageną?

Kolageno vartojimo laikas dažniausiai siejamas su prielaida, kad aminorūgščių prieinamumą galima suderinti su mechaniniu sausgyslių ir kitų jungiamojo audinio struktūrų krūviu.

Vienas dažnai cituojamų darbų yra Gregory Shaw ir bendraautorių 2017 m. atsitiktinių imčių, dvigubai aklas kryžminis tyrimas „Vitamin C-enriched gelatin supplementation before intermittent activity augments collagen synthesis“.

Tyrime dalyvavo 8 sveiki vyrai. Jie skirtingomis tyrimo sąlygomis vartojo 5 g arba 15 g vitamino C papildytos želatinos arba placebą. Praėjus valandai po gėrimo, dalyviai atliko 6 minutes šokinėjimo per virvutę. Protokolas buvo kartojamas tris kartus per dieną tris dienas.

Tyrėjai vertino I tipo kolageno sintezės žymenį PINP kraujyje. Vartojant 15 g želatinos likus valandai iki fizinio krūvio, šio žymens koncentracija padvigubėjo, palyginti su pradine reakcija.

Autorių rezultatas, išverstas į lietuvių kalbą: „15 g želatinos, suvartotos likus valandai iki fizinio krūvio, padvigubino I tipo kolageno sintezės žymens kiekį kraujyje.“

Svarbu suprasti šio tyrimo ribas. Jame dalyvavo tik aštuoni vyrai, intervencija truko tris dienas, o pagrindinis vertintas rezultatas buvo kraujo žymuo ir laboratorinėmis sąlygomis tirtas audinių atsakas. Tyrimas neįrodė, kad toks vartojimo laikas sumažina traumų skaičių ar sustiprina gyvo žmogaus sausgysles ilguoju laikotarpiu.

Todėl valanda prieš treniruotę gali būti laikoma tyrimuose naudotu protokolu, bet ne galutinai patvirtinta universalia rekomendacija.

Kiek kolageno buvo vartojama moksliniuose tyrimuose?

Dozės skyrėsi priklausomai nuo tyrimo tikslo, kolageno formos ir intervencijos trukmės.

2024 m. Bischof ir bendraautorių metaanalizėje, apėmusioje 19 tyrimų ir 768 dalyvius, paros dozės svyravo nuo 3 iki 30 g. Dažniausiai – 12 iš 19 tyrimų – buvo naudojama 15 g dozė.

2026 m. Buchalski ir bendraautorių apžvalgoje, kurioje įvertinti 8 tyrimai ir 257 dalyviai, sausgyslių struktūros bei mechaninių savybių pokyčiai dažniau nustatyti tyrimuose, kuriuose vartota 15–30 g kolageno per dieną. Vis dėlto šių tyrimų trukmė buvo 3–15 savaičių, o dalyvių skaičius nedidelis.

Šie duomenys apibūdina moksliniuose tyrimuose naudotas dozes, bet savaime nenustato optimalios dozės kiekvienam sportuojančiam žmogui. Taip pat negalima teigti, kad didesnė dozė būtinai suteiks didesnę naudą.

Koks vitamino C vaidmuo?

Vitaminas C dalyvauja kolageno sintezėje – jis reikalingas fermentams, kurie padeda formuoti ir stabilizuoti kolageno struktūrą. Dėl šios priežasties dalyje kolageno tyrimų papildomai buvo vartojamas vitaminas C.

Pavyzdžiui, Shaw ir bendraautorių 2017 m. tyrime aštuoni vyrai vartojo vitamino C papildytą želatiną. Vartojant 15 g želatinos prieš fizinį krūvį, padidėjo PINP – I tipo kolageno sintezės žymens – koncentracija.

Tačiau šiame tyrime želatina buvo vartojama kartu su vitaminu C, todėl neįmanoma atskirai nustatyti, kokią rezultato dalį lėmė želatina, o kokią – vitaminas C. Be to, tyrimas neparodė, kad papildomas vitamino C kiekis būtų naudingas žmonėms, kurie jo jau gauna pakankamai su maistu.

Praktiškai svarbiausia užtikrinti pakankamą vitamino C kiekį mityboje. Jo galima gauti iš daržovių, vaisių ir uogų.

Ar kolagenas gali apsaugoti nuo sportinių traumų?

Kol kas nepakanka patikimų klinikinių įrodymų teigti, kad kolageno papildų vartojimas sumažina sportinių traumų tikimybę.

Svarbu atskirti tris tyrimų rezultatų lygius:

  1. Biocheminiai žymenys. Pavyzdžiui, PINP koncentracijos padidėjimas gali rodyti kolageno sintezės pokytį.
  2. Audinių struktūra ir mechaninės savybės. Sausgyslės skerspjūvio ploto ar standumo pokyčiai suteikia daugiau informacijos apie patį audinį, bet dar neįrodo mažesnio traumų skaičiaus.
  3. Klinikiniai rezultatai. Traumų dažnis, gijimo trukmė, skausmas, funkcija ir grįžimas į sportą yra tiesiogiai sportuojančiam žmogui reikšmingi rezultatai.

2017 m. Shaw tyrimas vertino kolageno sintezės žymenį, o 2026 m. Buchalski apžvalga – sausgyslių struktūros ir funkcijos rodiklius. Nė vienas iš šių darbų neįrodo, kad kolageno vartojimas patikimai apsaugo nuo traumų.

Traumų prevencijai svarbesni išlieka tinkamai parinktas treniruočių krūvis, laipsniškas jo didinimas, jėgos ir koordinacijos lavinimas, poilsis bei pakankama mityba.

Kam kolageno tyrimų rezultatai gali būti aktualiausi?

Kolageno tyrimai gali būti ypač įdomūs žmonėms, kurių sporto šakose didelę apkrovą patiria sausgyslės ir kitos jungiamojo audinio struktūros. Tai gali būti bėgimas, šuoliai, komandinis sportas, sunkioji atletika ir kitos veiklos, kuriose kartojasi didelės mechaninės apkrovos.

Vis dėlto vien sporto šakos nepakanka nuspręsti, kad kolagenas bus naudingas. 2026 m. Buchalski apžvalgoje visi aštuoni įtraukti tyrimai buvo atlikti kartu su pasipriešinimo arba pliometrinėmis treniruotėmis, tačiau jų rezultatai neparodė papildomo kolageno poveikio raumenų jėgai. Tai reiškia, kad galimas poveikis sausgyslių rodikliams neturėtų būti painiojamas su geresniu sportiniu pajėgumu.

Žmonėms, kuriems diagnozuota sąnarių liga, aktualūs atskiri osteoartrito tyrimai. Tačiau jų rezultatai neturėtų būti taikomi sveikiems sportininkams, neturintiems panašių simptomų.

Ar kolageno vartojimas turi rizikų?

Kolageno papildai paprastai toleruojami gerai, tačiau galimos virškinimo trakto reakcijos, pavyzdžiui, pilvo diskomfortas ar pykinimas. Taip pat svarbu įvertinti žaliavos kilmę: kolagenas gali būti gaunamas iš žuvų, galvijų, kiaulių ar kitų gyvūninių šaltinių, todėl aktualios galimos alergijos ir individualūs mitybos apribojimai.

Renkantis bet kokį papildą verta įvertinti jo sudėtį, žaliavos kilmę ir kokybės kontrolę. Jei žmogus turi sveikatos sutrikimų, vartoja vaistus, yra nėščias ar žindo, dėl papildų vartojimo tikslinga pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Ką rodo įrodymai apie kolageną sportuojantiems?

Vertinama sritisKą parodė tyrimai?Kaip vertinti rezultatą?
Sausgyslių morfologija2024 m. metaanalizėje nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (19 tyrimų, 768 dalyviai; SMD 0,67).Įrodymų patikimumas labai žemas.
Sausgyslių skerspjūvio plotas2026 m. apžvalgoje 3 iš 4 tyrimų nustatė didesnį pokytį kolageno grupėje (8 tyrimai, 257 dalyviai).Perspektyvu, bet tyrimų nedaug.
Sausgyslių standumas2026 m. apžvalgoje teigiami skirtumai nustatyti dviejuose didesnės dozės tyrimuose (15–30 g per dieną).Rezultatai priklauso nuo dozės ir tyrimo metodikos.
Sąnarių simptomai2025 m. metaanalizėje nustatytas skausmo ir funkcijos rodiklių pagerėjimas (11 tyrimų, 870 žmonių, sergančių kelio osteoartritu).Negalima tiesiogiai taikyti sveikiems sportininkams.
Raumenų baltymų sintezė2025 m. tyrime 30 g kolageno nepadidino miofibrilinių ar raumenų jungiamojo audinio baltymų sintezės (45 dalyviai).Nepatvirtina kolageno kaip veiksmingo raumenų baltymų šaltinio.
Maksimali jėga2024 m. metaanalizėje nustatytas nedidelis statistinis skirtumas (SMD 0,19).Įrodymų patikimumas žemas; praktinė reikšmė neaiški.
Atsistatymas po treniruotės2024 m. metaanalizėje nustatytas 48 val. reaktyviosios jėgos rodiklio skirtumas (SMD 0,43; p = 0,045).Įrodymų patikimumas žemas; tai neįrodo greitesnio bendro atsistatymo.
Traumų prevencijaPateikti tyrimai neįrodė patikimo traumų dažnio sumažėjimo.Kolagenas neturėtų būti laikomas traumų prevencijos priemone.

Apibendrinimas

Kolagenas yra svarbus jungiamojo audinio baltymas, todėl jo vartojimas kartu su fiziniu krūviu tiriamas kaip galima priemonė sausgyslių adaptacijai. 2024 m. metaanalizėje, apėmusioje 19 tyrimų ir 768 dalyvius, nustatyti statistiškai reikšmingi sausgyslių morfologijos, liesosios kūno masės, raumenų architektūros, maksimalios jėgos ir kai kurių atsistatymo rodiklių pokyčiai. Tačiau įrodymų patikimumas buvo nevienodas.

2026 m. sisteminėje apžvalgoje, apėmusioje 8 tyrimus ir 257 dalyvius, dalyje tyrimų nustatyti teigiami sausgyslių skerspjūvio ploto ir standumo pokyčiai, tačiau papildomo poveikio raumenų jėgai nenustatyta. Tuo tarpu 2025 m. kontroliuojamas tyrimas su 45 dalyviais neparodė, kad vienkartinė 30 g kolageno dozė padidintų raumenų baltymų sintezę.

Taigi kolagenas gali būti įdomus specifiniame jungiamojo audinio adaptacijos kontekste, tačiau jo nereikėtų laikyti būtinu papildu, raumenų augimo priemone ar patikima apsauga nuo traumų. Sportuojančio žmogaus pagrindas išlieka tinkamai suplanuotos treniruotės, pakankamas energijos ir visaverčių baltymų kiekis, įvairi mityba bei poilsis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kolagenas padeda auginti raumenis?

Kolagenas nėra lygiavertis visaverčiams baltymams. 2025 m. tyrime su 45 dalyviais 30 g kolageno dozė reikšmingai nepadidino raumenų baltymų sintezės.

Ar kolagenas naudingas sausgyslėms?

2024 m. metaanalizėje ir 2026 m. sisteminėje apžvalgoje nustatyti kai kurių sausgyslių struktūros rodiklių pokyčiai. Vis dėlto šie duomenys dar neįrodo, kad kolagenas sumažina traumų riziką.

Kiek kolageno buvo vartojama tyrimuose?

2024 m. metaanalizėje dozės svyravo nuo 3 iki 30 g per dieną, o dažniausiai naudota 15 g dozė. Tai yra tyrimuose naudoti kiekiai, o ne universali rekomendacija.

Ar kolageną reikia vartoti prieš treniruotę?

2017 m. tyrime su 8 vyrais 15 g vitamino C papildytos želatinos vartojimas likus valandai iki fizinio krūvio padidino kolageno sintezės žymenį PINP. Tačiau tai neįrodo, kad toks laikas apsaugo nuo traumų.

Ar kolagenas gali pakeisti išrūgų baltymus?

Ne. Kolagene nėra triptofano, o kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių, įskaitant leuciną, yra mažiau. Todėl jis nėra lygiavertis visaverčių baltymų pakaitalas.

Ar kolagenas padeda sąnariams?

2025 m. metaanalizėje, apėmusioje 11 tyrimų ir 870 žmonių, sergančių kelio osteoartritu, nustatytas skausmo ir funkcijos rodiklių pagerėjimas. Šie rezultatai nėra tiesiogiai pritaikomi sveikiems sportininkams.

Ar vitaminas C reikalingas kolageno sintezei?

Taip, vitaminas C dalyvauja kolageno sintezėje. Vis dėlto papildomai vartoti dideles jo dozes nebūtinai reikia, jei su maistu gaunama pakankamai vitamino C.

Ar kolagenas apsaugo nuo sportinių traumų?

Kol kas nėra pakankamai patikimų klinikinių duomenų, įrodančių, kad kolageno papildai sumažina sportinių traumų dažnį.

Šaltiniai

  1. Bischof K, Moitzi AM, Stafilidis S, König D. (2024). Impact of Collagen Peptide Supplementation in Combination with Long-Term Physical Training on Strength, Musculotendinous Remodeling, Functional Recovery, and Body Composition in Healthy Adults: A Systematic Review with Meta-analysis. Sports Medicine, 54(11), 2865–2888.
  2. Buchalski A, Jeanfavre M, Altorelli C, Leff G. (2026). Collagen Supplementation on Tendon-Related Structural and Performance Outcomes: A Systematic Review. Journal of Functional Morphology and Kinesiology, 11(1), 130.
  3. Simental-Mendía M, Ortega-Mata D, Acosta-Olivo CA, Simental-Mendía LE, Peña-Martínez VM, Vilchez-Cavazos F. (2025). Effect of collagen supplementation on knee osteoarthritis: an updated systematic review and meta-analysis of randomised controlled trials. Clinical and Experimental Rheumatology, 43(1), 126–134.
  4. Aussieker T, Kaiser J, Hendriks FK, Janssen TAH, Senden JM, van Kranenburg JMX, Goessens JPB, Zorenc A, Kornips E, Brinkhuizen T, Baar K, Snijders T, Holwerda AM, van Loon LJC. (2025). The Effects of Ingesting a Single Bolus of Hydrolyzed Collagen versus Free Amino Acids on Muscle Connective Protein Synthesis Rates. Medicine & Science in Sports & Exercise, 57(11), 2394–2408.
  5. Shaw G, Lee-Barthel A, Ross MLR, Wang B, Baar K. (2017). Vitamin C-enriched gelatin supplementation before intermittent activity augments collagen synthesis. The American Journal of Clinical Nutrition, 105(1), 136–143.
  6. Ingestion of a Whey Plus Collagen Protein Blend Increases Myofibrillar and Muscle Connective Protein Synthesis Rates. (2024).
Parašykite komentarą
Pirkinių krepšelis Uždaryti