Atsisakius mėsos, vienas svarbiausių mitybos klausimų yra vitamino B12 gavimas. Šis vitaminas būtinas normaliai nervų sistemos veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir DNR sintezei. Jo trūkumas gali vystytis palaipsniui, o kai kurie neurologiniai sutrikimai gali išlikti net ir pradėjus gydymą. Tačiau ar kiekvienam vegetarui būtina vartoti B12 papildus? Atsakymas priklauso nuo mitybos tipo, konkrečių maisto […]
Magnis būtinas normaliai energijos apykaitai, nervų sistemos veiklai ir raumenų funkcijai. Todėl jo trūkumas gali turėti reikšmės sportuojančio žmogaus fiziniam pajėgumui. Tačiau svarbu suprasti, kokio pobūdžio poveikis yra pagrįstas moksliniais duomenimis, ar jį galima išmatuoti sportiniais testais ir kodėl nuovargis, raumenų silpnumas ar mėšlungis savaime nepatvirtina magnio stokos. Šioje temoje dažnai suplakami du skirtingi klausimai: […]
Baltymai yra viena svarbiausių maistinių medžiagų raumenų augimui, tačiau didesnis jų kiekis ne visada reiškia didesnį raumenų prieaugį. Svarbu suprasti, kiek baltymų iš tiesų reikia, kaip poreikis priklauso nuo kūno svorio, treniruočių ir energijos suvartojimo, ar verta baltymus paskirstyti per kelis valgymus ir kokią vietą mityboje gali turėti baltymų papildai. Daugumai sveikų suaugusiųjų, reguliariai atliekančių […]
Elektrolitai – tai mineralai, kurie organizmo skysčiuose yra elektriškai įkrautų dalelių pavidalu. Svarbiausi jų yra natris, kalis, chloridas, magnis ir kalcis. Jie reikalingi nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui ir skysčių bei kitų medžiagų pusiausvyrai organizme. Sportuojant elektrolitai tampa aktualesni pirmiausia dėl prakaitavimo. Su prakaitu netenkama vandens ir elektrolitų, tačiau jų kiekis priklauso nuo žmogaus, fizinio […]
Ištvermė sportuojant nėra vien gebėjimas ilgai judėti. Ji priklauso nuo to, kiek darbo organizmas gali atlikti aerobiniu būdu, kokį tempą ar galią gali išlaikyti ilgą laiką, kaip efektyviai atliekamas judesys ir kaip organizmas toleruoja nuovargį. Todėl norint pagerinti ištvermę neužtenka tiesiog „daugiau treniruotis“. Reikia tinkamai derinti treniruočių intensyvumą ir apimtį, skirti pakankamai laiko organizmui prisitaikyti, […]
Skaidulų daugiausia gauname iš augalinio maisto – ankštinių augalų, viso grūdo produktų, daržovių, vaisių, riešutų ir sėklų. Tačiau skirtinguose produktuose jų kiekis labai skiriasi. Jeigu norime objektyviai palyginti produktus, patogiausia žiūrėti, kiek skaidulų yra 100 g produkto. Toks palyginimas leidžia iš karto matyti, kurie produktai yra ypač koncentruoti skaidulų šaltiniai, o kuriuose jų gerokai mažiau. […]
Geležies maiste gali būti pakankamai, tačiau tai dar nereiškia, kad organizmas ją visą pasisavina. Geležies pasisavinimui įtakos turi geležies forma, visas valgymo derinys, vitamino C kiekis, kava ir arbata, kai kurie augalinio maisto junginiai ir net tai, kada vartojami geležies papildai. Todėl klausimas „ar valgau pakankamai geležies?“ nėra vienintelis svarbus. Ne mažiau svarbu klausti: kiek […]
Atėjus rudeniui vis dažniau kyla klausimas: ar organizmui netrūksta vitamino D? Vien iš savijautos į šį klausimą atsakyti sunku. Nuovargis, energijos stoka, raumenų maudimas ar prastesnė nuotaika nėra specifiniai vitamino D trūkumo požymiai. Jeigu norima patikimai įvertinti vitamino D būklę, svarbiausias tyrimas yra 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, koncentracija kraujyje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam sveikam […]
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu keičiasi ne tik menstruacinis ciklas. Mažėjant ir svyruojant kiaušidžių hormonų gamybai, kartu vyksta kūno kompozicijos, riebalų pasiskirstymo, fizinio aktyvumo ir mitybos elgsenos pokyčiai. Dėl to daliai moterų šiame gyvenimo etape tampa sunkiau išlaikyti ankstesnį kūno svorį ir kūno kompoziciją. Tačiau menopauzės metu svorio augimo nereikėtų aiškinti vien hormonais. Amžius, fizinio aktyvumo […]
Jeigu prieš menstruacijas svarstyklės parodo kilogramu daugiau, tai dar nereiškia, kad priaugta kilogramu riebalų. Menstruacinio ciklo metu keičiasi hormonų koncentracijos, skysčių pasiskirstymas, apetitas ir kai kurioms moterims – suvartojamos energijos kiekis. Dėl to kūno svoris gali laikinai svyruoti net tada, kai ilgalaikė mityba ir fizinis aktyvumas iš esmės nesikeičia. Norint suprasti šiuos pokyčius, pirmiausia reikia […]
