Baltymai yra viena svarbiausių maistinių medžiagų raumenų augimui, tačiau didesnis jų kiekis ne visada reiškia didesnį raumenų prieaugį. Svarbu suprasti, kiek baltymų iš tiesų reikia, kaip poreikis priklauso nuo kūno svorio, treniruočių ir energijos suvartojimo, ar verta baltymus paskirstyti per kelis valgymus ir kokią vietą mityboje gali turėti baltymų papildai.
Daugumai sveikų suaugusiųjų, reguliariai atliekančių jėgos treniruotes, praktiškas orientyras yra apie 1,6–2,2 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną. Maždaug 1,6 g/kg per dieną yra gerai moksliniais duomenimis pagrįstas pradinis tikslas. Didesnis kiekis gali būti aktualus atsižvelgiant į individualią situaciją, ypač mažinant kūno riebalų kiekį ir siekiant išsaugoti raumenų masę. Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad kiekvienam sportuojančiam žmogui būtina pasiekti viršutinę šio intervalo ribą.
Kiek gramų baltymų reikia per dieną?
Baltymų poreikį patogiausia skaičiuoti pagal kūno svorį. Tačiau rekomendacija priklauso nuo tikslo: kiekio, kurio pakanka bendriesiems fiziologiniams poreikiams, nebūtinai pakanka siekiant geriausių jėgos treniruočių rezultatų.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) sveikiems suaugusiesiems yra nustačiusi 0,83 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną referencinį suvartojimo kiekį. Tai bendrosios mitybos rekomendacija, o ne specialiai raumenų augimui optimizuotas tikslas. Sportuojančių žmonių poreikį vertinančios rekomendacijos paprastai yra didesnės.
2017 m. Jägeris ir kolegos, apžvelgę sportuojančių žmonių baltymų vartojimo mokslinius duomenis, nurodė:
Daugumai sportuojančių žmonių raumenų masei didinti ir palaikyti pakanka 1,4–2,0 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną.
Jäger ir kolegos, 2017 m., International Society of Sports Nutrition Position Stand: protein and exercise. Vertimas iš originalo.
Ši rekomendacija apima platų sportuojančių žmonių ratą. Jei tikslas – raumenų augimas atliekant jėgos treniruotes, kitų tyrimų rezultatai leidžia kaip praktišką pradinį orientyrą rinktis maždaug 1,6 g/kg per dieną, o prireikus – ir daugiau.
| Baltymų kiekis per dieną | Kaip jį vertinti sportuojant |
|---|---|
| 0,83 g/kg | Bendrasis referencinis kiekis sveikiems suaugusiesiems; nėra specialiai skirtas raumenų augimui optimizuoti |
| 1,2–1,4 g/kg | Gali būti tinkamas daliai fiziškai aktyvių žmonių, tačiau raumenų augimo tikslui dažnai verta svarstyti didesnį kiekį |
| Apie 1,6 g/kg | Gerai pagrįstas pradinis tikslas daugeliui jėgos treniruotes atliekančių suaugusiųjų |
| 1,6–2,0 g/kg | Praktiškas intervalas siekiant auginti raumenis ir užtikrinti pakankamą baltymų suvartojimą |
| 2,0–2,2 g/kg | Gali būti patogus pasirinkimas, kai norima turėti didesnę atsargą arba kai svarbus raumenų išsaugojimas energijos deficito metu |
| Daugiau kaip 2,2 g/kg | Ne automatiškai geriau; reikėtų įvertinti tikslą, bendrą mitybą ir tai, ar papildomas kiekis turi praktinės naudos |
Kiek tai sudaro gramais pagal kūno svorį?
| Kūno svoris | 1,6 g/kg | 1,8 g/kg | 2,0 g/kg | 2,2 g/kg |
|---|---|---|---|---|
| 50 kg | 80 g | 90 g | 100 g | 110 g |
| 60 kg | 96 g | 108 g | 120 g | 132 g |
| 70 kg | 112 g | 126 g | 140 g | 154 g |
| 80 kg | 128 g | 144 g | 160 g | 176 g |
| 90 kg | 144 g | 162 g | 180 g | 198 g |
| 100 kg | 160 g | 180 g | 200 g | 220 g |
Šie skaičiai – dienos tikslai, o ne kiekis, kurį reikia suvartoti vienu kartu. Pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam žmogui, pasirinkusiam 2,0 g/kg tikslą, reikėtų apie 140 g baltymų per dieną. Juos galima surinkti iš kelių pagrindinių valgymų ir vieno ar dviejų užkandžių.
Jeigu žmogaus kūno svoris didelis daugiausia dėl riebalinio audinio, skaičiuojant baltymų poreikį pagal faktinį svorį kartais gaunamas neproporcingai didelis tikslas. Tokiu atveju verta individualiai įvertinti kūno sudėtį, tikslą ir mitybos planą, o ne automatiškai taikyti tą pačią formulę.
Ką rodo moksliniai tyrimai apie baltymų kiekį ir raumenų augimą?
Morton ir kolegų 2018 m. metaanalizė: kodėl svarbus maždaug 1,6 g/kg orientyras?
Mortonas ir kolegos išanalizavo 49 tyrimus, kuriuose dalyvavo 1 863 žmonės. Tyrimuose buvo vertinama, kaip baltymų papildymas veikia jėgos treniruočių rezultatus.
Palyginti su vien jėgos treniruotėmis, baltymų papildymas vidutiniškai buvo susijęs su:
- 0,30 kg didesniu liesosios kūno masės prieaugiu;
- 2,49 kg didesniu vieno maksimalaus pakartojimo rezultato prieaugiu – tai svoris, kurį žmogus gali pakelti vieną kartą atliekant konkretų pratimą;
- nedideliais kai kurių raumenų dydžio rodiklių pagerėjimais.
Liesoji kūno masė nėra tas pats, kas vien raumeninis audinys: į ją įeina ir kiti neriebaliniai kūno komponentai. Todėl 0,30 kg skirtumo nereikėtų tiesiogiai interpretuoti kaip 300 g naujų raumenų. Tai vidutinis skirtumas tarp grupių pagal konkretų matuotą rodiklį.
Tyrėjai taip pat vertino bendro baltymų suvartojimo ir liesosios kūno masės pokyčių sąsają. Jų modelyje riba, nuo kurios papildomo baltymų kiekio nauda tapo mažiau pastebima, buvo maždaug 1,62 g/kg per dieną. Tačiau šio įverčio 95 proc. pasikliautinasis intervalas buvo platus – maždaug 1,03–2,20 g/kg per dieną. Kitaip tariant, duomenys neleidžia teigti, kad nauda visiems žmonėms baigiasi ties vienu tiksliu skaičiumi.
Autorių išvadą apie papildomą baltymų kiekį galima išversti taip:
Didesnis nei 1,62 g/kg per dieną bendras baltymų suvartojimas nesuteikė papildomo jėgos treniruočių sukelto liesosios kūno masės prieaugio.
Morton ir kolegos, 2018 m., A systematic review, meta-analysis and meta-regression of the effect of protein supplementation on resistance training-induced gains in muscle mass and strength in healthy adults. Vertimas iš originalo.
Šią išvadą būtina suprasti tiksliai. 1,62 g/kg nėra universali biologinė riba, virš kurios papildomi baltymai nebeturi jokios paskirties. Tai statistinis modelio įvertis, gautas analizuojant skirtingų tyrimų duomenis. Platus pasikliautinasis intervalas rodo, kad tikroji riba gali skirtis.
Šis rezultatas padeda suprasti, kodėl apie 1,6 g/kg yra racionalus pradinis orientyras, o 2,0–2,2 g/kg gali būti pasirenkama kaip praktiška atsarga. Jis neįrodo, kad 2,0 g/kg yra geriau už 1,6 g/kg kiekvienam žmogui ar kad didesnis kiekis savaime pagreitins raumenų augimą.
Tagawa ir kolegų 2020 m. metaanalizė: ar didinant baltymų kiekį nauda visada išlieka tokia pati?
Tagawa ir kolegos į metaanalizę įtraukė 105 straipsnių duomenis, apimančius 5 402 dalyvius. Tyrime vertintas baltymų suvartojimo ir liesosios kūno masės pokyčių dozės ir atsako ryšys.
Autoriai nustatė, kad modeliuojamas ryšys tarp didesnio baltymų kiekio ir liesosios kūno masės prieaugio buvo ryškesnis, kai bendras suvartojimas buvo mažesnis nei 1,3 g/kg per dieną. Viršijus šį lygį, papildomo baltymų kiekio sąsaja su prieaugiu tapo gerokai silpnesnė.
Modelyje kiekvienas papildomas 0,1 g/kg per dieną buvo susijęs su maždaug 0,39 kg liesosios kūno masės prieaugiu žemiau 1,3 g/kg ribos ir maždaug 0,12 kg – virš jos. Tai statistinis visų įtrauktų tyrimų duomenų modelis, o ne prognozė, kad konkretus žmogus, pridėjęs 0,1 g/kg baltymų, būtinai priaugs atitinkamą kilogramų dalį.
Svarbu ir tai, kad į analizę pateko ne vien jėgos treniruotes atliekantys žmonės. Todėl šių rezultatų negalima tiesiogiai laikyti tiksliu raumenų augimo receptu kultūrizmui ar jėgos sportui. Vis dėlto tyrimas papildo bendrą išvadą: didinant baltymų suvartojimą nuo nepakankamo iki pakankamo, nauda gali būti didesnė nei didinant jau ir taip pakankamą kiekį.
Ką šie tyrimai reiškia praktiškai?
Abiejų metaanalizių rezultatai padeda išvengti dviejų kraštutinumų: vartoti per mažai baltymų ir manyti, kad kuo daugiau jų suvartojama, tuo greičiau auga raumenys.
Daugeliui jėgos treniruotes atliekančių suaugusiųjų verta pirmiausia pasiekti maždaug 1,6 g/kg per dieną. Jei toks kiekis patogiai surenkamas su maistu, galima rinktis didesnį tikslą, pavyzdžiui, 1,8–2,0 g/kg. Tačiau jei dėl papildomų baltymų nebelieka vietos pakankamam angliavandenių, riebalų, daržovių ir kitų maistinių medžiagų kiekiui, vien baltymų didinimas nebūtinai pagerins bendrą rezultatą.
Raumenų augimas priklauso ne vien nuo baltymų. Reikalingos progresuojančios jėgos treniruotės, pakankamas energijos suvartojimas, poilsis ir nuoseklumas. Baltymai sudaro sąlygas adaptacijai, bet nepakeičia treniruočių stimulo.
Ar baltymų poreikis keičiasi mažinant kūno riebalų kiekį?
Taip. Kai žmogus vartoja mažiau energijos, nei jos sunaudoja, organizmui gali būti sunkiau išsaugoti liesąją kūno masę. Tai ypač aktualu jau gana liekniems, intensyviai besitreniruojantiems žmonėms, kurie laikosi ryškesnio kalorijų deficito.
Helmsas ir kolegos 2014 m. sisteminėje apžvalgoje nagrinėjo baltymų poreikį liekniems, jėgos treniruotes atliekantiems sportininkams energijos ribojimo laikotarpiu. Autoriai pasiūlė orientyrą – apie 2,3–3,1 g baltymų vienam kilogramui liesosios kūno masės per dieną. Kuo žmogus liesesnis ir kuo griežtesnis energijos deficitas, tuo labiau gali būti aktualus aukštesnis šio intervalo galas.
Svarbu atkreipti dėmesį į matavimo vienetą: čia kalbama ne apie bendrą kūno svorį, o apie liesąją kūno masę. Šios rekomendacijos taip pat skirtos konkrečiai grupei – liekniems, jėgos treniruotes atliekantiems sportininkams kalorijų ribojimo metu. Jos nėra automatinis tikslas visiems žmonėms, norintiems sumažinti svorį.
Pavyzdžiui, jei žmogaus liesoji kūno masė yra 60 kg, pagal šį intervalą apskaičiuojamas kiekis būtų maždaug 138–186 g baltymų per dieną. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, o ne individuali rekomendacija. Tikslas turėtų priklausyti nuo kūno sudėties, deficito dydžio, treniruočių apimties ir bendros mitybos.
Tyrimuose didesnis baltymų suvartojimas nagrinėjamas kaip vienas iš veiksnių, galinčių turėti reikšmės liesosios kūno masės išsaugojimui energijos deficito metu. Rezultatai priklauso nuo bendros mitybos, treniruočių ir individualių aplinkybių. Didesnis baltymų kiekis nepakeičia tinkamai suplanuoto energijos deficito ir pakankamo atsistatymo.
Ar svarbu, kiek baltymų suvalgoma vieno valgymo metu?
Svarbu, tačiau pirmiausia reikia užtikrinti bendrą dienos kiekį. Vieno valgymo baltymų dozė ir jų paskirstymas yra papildomi veiksniai, kurie gali padėti praktiškai įgyvendinti dienos tikslą.
Jägerio ir kolegų 2017 m. pozicijoje nurodoma, kad vienam valgymui dažnai rekomenduojama apie 0,25 g/kg kokybiškų baltymų arba maždaug 20–40 g. Šis intervalas nėra griežta riba, virš kurios organizmas nebegali panaudoti baltymų. Reali reakcija priklauso nuo kūno dydžio, amžiaus, baltymų šaltinio, bendro valgio sudėties ir treniruotės.
Pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam žmogui 0,25 g/kg sudaro apie 17,5 g baltymų. Praktikoje viename pagrindiniame valgyme dažnai patogu surinkti 25–40 g, tačiau didesnė porcija taip pat nėra „iššvaistoma“ – jos aminorūgštys naudojamos įvairiems organizmo procesams.
Kaip paskirstyti 140 g baltymų per dieną?
| Valgymų skaičius | Vidutinis kiekis vienam valgymui | Praktinis vertinimas |
|---|---|---|
| 3 valgymai | apie 47 g | Patogu tiems, kurie valgo rečiau; vieno valgymo porcija didesnė |
| 4 valgymai | 35 g | Daugeliui patogus ir lengvai įgyvendinamas variantas |
| 5 valgymai | 28 g | Tinka, jei mažesnės porcijos patogesnės arba dienos režimas toks natūraliai susiklosto |
Nėra būtinybės valgyti penkis ar šešis kartus per dieną vien dėl raumenų augimo. Jei keturiais valgymais galima patogiai surinkti reikiamą baltymų kiekį, papildomi valgiai nebūtinai suteiks reikšmingos naudos.
Ar būtina valgyti baltymų iškart po treniruotės?
Ne visada. Svarbiausia – bendras dienos baltymų kiekis ir tai, kad baltymai būtų reguliariai gaunami per dieną. Vis dėlto baltymingas valgis prieš treniruotę ar po jos yra praktiškas būdas pasirūpinti, kad organizmas gautų aminorūgščių treniruotės adaptacijai.
Schoenfeldas, Aragonas ir Kriegeris 2013 m. atliko baltymų vartojimo laiko metaanalizę. Jėgos rezultatų analizė apėmė 20 tyrimų ir 478 dalyvius, o raumenų hipertrofijos analizė – 23 tyrimus ir 525 dalyvius. Paprastas bendras palyginimas iš pradžių rodė nedidelį ar vidutinį raumenų hipertrofijos pranašumą vartojant baltymus aplink treniruotę, tačiau atsižvelgus į kitus veiksnius reikšmingo skirtumo nei jėgai, nei hipertrofijai nebeliko.
Autoriai pažymėjo, kad bendras baltymų suvartojimas buvo svarbiausias raumenų hipertrofijos poveikio dydį prognozuojantis veiksnys:
Bendras baltymų suvartojimas buvo stipriausias raumenų hipertrofijos poveikio dydžio prognozuotojas.
Schoenfeld, Aragon ir Krieger, 2013 m., The effect of protein timing on muscle strength and hypertrophy: a meta-analysis. Vertimas iš originalo.
Tai nereiškia, kad valgymo laikas visiškai nesvarbus. Jei žmogus treniruojasi nevalgęs ir po treniruotės dar daug valandų negauna baltymų, verta planuoti valgymą patogesniu laiku. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad praleidus siaurą „anabolinį langą“ treniruotės rezultatai bus prarasti.
Praktinis sprendimas: jei iki treniruotės buvo baltymų turintis valgis, nereikia skubėti gerti kokteilio vos baigus paskutinį pakartojimą. Jei treniruotė vyko ilgą laiką nevalgius, baltymingas maistas netrukus po jos gali būti patogus pasirinkimas.
Ar visi baltymų šaltiniai vienodai tinkami raumenų augimui?
Ne visai. Baltymai skiriasi aminorūgščių sudėtimi, virškinamumu ir tuo, kiek jų porcijoje yra nepakeičiamųjų aminorūgščių. Tačiau tai nereiškia, kad raumenis galima auginti tik valgant mėsą, kiaušinius ar pieno produktus.
Organizmas baltymų gamybai naudoja aminorūgštis. Devynių aminorūgščių žmogaus organizmas pats negali pagaminti pakankamu kiekiu, todėl jos turi būti gaunamos su maistu. Baltymų šaltiniai, turintys visas nepakeičiamąsias aminorūgštis pakankamu kiekiu ir santykiu, dažnai vadinami visaverčiais baltymais.
Gyvūniniai baltymai, pavyzdžiui, kiaušinių, pieno produktų, žuvies ir mėsos, paprastai pasižymi palankia nepakeičiamųjų aminorūgščių sudėtimi. Iš augalinių šaltinių sojos baltymai taip pat turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Ankštiniai, grūdai, riešutai ir sėklos taip pat gali reikšmingai prisidėti prie dienos baltymų kiekio, tačiau atskirų produktų aminorūgščių sudėtis skiriasi.
Kaip užtikrinti pakankamą baltymų kiekį valgant augalinį maistą?
Svarbiausia – ne vien pasirinkti konkretų produktą, o per dieną surinkti pakankamą baltymų kiekį ir valgyti įvairų maistą. Augalinės mitybos atveju gali padėti:
- sojų produktai, pavyzdžiui, tofu, tempeh ir sojų gėrimai, kurių etiketėje nurodytas baltymų kiekis;
- pupelės, lęšiai, žirniai ir kiti ankštiniai;
- avižos, viso grūdo produktai ir kiti grūdai;
- riešutai bei sėklos, nepamirštant, kad jie taip pat turi daug riebalų ir yra kaloringi;
- augaliniai baltymų milteliai, pavyzdžiui, žirnių ar sojų, jei su įprastu maistu reikiamą kiekį surinkti nepatogu.
Nebūtina kiekviename valgyme idealiai derinti skirtingų augalinių baltymų šaltinių. Svarbiau, kad per dieną mityba būtų įvairi ir bendras nepakeičiamųjų aminorūgščių bei baltymų kiekis būtų pakankamas. Vis dėlto jei didžioji baltymų dalis gaunama iš augalų, verta atkreipti dėmesį į porcijų dydžius, nes kai kuriuose produktuose baltymų vienoje įprastoje porcijoje yra gerokai mažiau nei mėsoje, žuvyje ar varškėje.
Kaip surinkti 140 g baltymų per dieną? Konkretus porcijų pavyzdys
Toliau pateikiamas vienos dienos pavyzdys 70 kg sveriančiam žmogui, pasirinkusiam 2,0 g/kg tikslą. Porcijos ir baltymų kiekiai yra apytiksliai: konkretaus produkto sudėtis skiriasi pagal gamintoją, žaliavos rūšį ir paruošimo būdą.
| Valgymas ir produktas | Porcija | Apytikslis baltymų kiekis |
|---|---|---|
| Pusryčiai | 33 g | |
| Kiaušiniai | 2 dideli, apie 100 g valgomo produkto | 13 g |
| Graikiškas jogurtas, turintis apie 10 g baltymų/100 g | 150 g | 15 g |
| Avižos, sausas svoris | 40 g | 5 g |
| Pietūs | 44 g | |
| Vištienos krūtinėlė, iškepta | 120 g | 37 g |
| Ryžiai, virti | 150 g | 4 g |
| Daržovės | 150 g | 3 g |
| Užkandis | 18 g | |
| Varškė, turinti apie 12 g baltymų/100 g | 150 g | 18 g |
| Vakarienė | 40 g | |
| Menkė ar kita liesa žuvis, paruošta | 150 g | 33 g |
| Bulvės, virtos arba keptos | 200 g | 4 g |
| Daržovės | 150 g | 3 g |
| Papildomai per dieną | 7 g | |
| Pienas, turintis apie 3,5 g baltymų/100 ml | 200 ml | 7 g |
| Iš viso | apie 142 g |
Šis pavyzdys parodo, kad 140 g baltymų nebūtinai reikia surinkti vien iš mėsos ar baltymų kokteilių. Prie dienos sumos prisideda ir jogurtas, avižos, ryžiai, bulvės, daržovės bei pienas.
Kodėl būtina atskirti žalio ir paruošto produkto svorį?
Mėsos ir žuvies maistinė vertė 100 g produkto dažnai pateikiama atskirai žaliam ir paruoštam produktui. Kepant ar verdant dalis vandens pasišalina, todėl paruošto produkto 100 g paprastai būna koncentruotesni baltymais. Tai nereiškia, kad gaminant atsiranda papildomų baltymų – keičiasi produkto svoris ir vandens dalis.
Pavyzdžiui, jei recepte nurodyta 120 g iškeptos vištienos, šio kiekio nereikėtų tiesiogiai laikyti lygiu 120 g žalios vištienos. Norint tiksliau skaičiuoti, reikia naudoti tą patį svorio pagrindą kaip maistinės vertės duomenyse arba sekti produkto etiketėje nurodytą informaciją.
Taip pat svarbu patikrinti konkretaus produkto sudėtį. Viena varškė gali turėti apie 12 g baltymų 100 g, kita – gerokai mažiau arba daugiau. Graikiško jogurto pavadinimas savaime negarantuoja 10 g baltymų 100 g. Jei etiketėje nurodytas kitoks kiekis, skaičiavimą reikia atitinkamai pakeisti.
Ar raumenims auginti būtini baltymų papildai?
Ne. Baltymų milteliai nėra būtina raumenų augimo sąlyga. Jie gali būti patogus būdas papildyti mitybą baltymais, kai su įprastu maistu sunku surinkti norimą dienos kiekį, trūksta laiko gaminti arba reikia kompaktiško užkandžio po treniruotės.
Pavyzdžiui, 30 g baltymų miltelių porcijoje nebūtinai yra 30 g baltymų. Jei produkto sudėtyje baltymai sudaro 75 proc. svorio, 30 g porcijoje bus apie 22,5 g baltymų. Todėl reikia atskirti produkto porcijos svorį nuo joje esančių baltymų kiekio.
Renkantis papildą verta įvertinti:
- kiek baltymų yra realioje porcijoje;
- ar produkto sudėtis ir kaina atitinka poreikį;
- ar nėra nereikalingų ingredientų, kurių žmogus nenori vartoti;
- ar papildas patogiai papildo įprastą mitybą, o ne išstumia kitus maisto produktus.
Išrūgų baltymai yra vienas patogių variantų, tačiau jie nėra savaime geresni už visą maistą, jei žmogus jau gauna pakankamai baltymų. Taip pat galima rinktis kazeiną, sojų, žirnių ar kitus baltymus, atsižvelgiant į mitybos įpročius, toleravimą ir produkto sudėtį.
Jei dienos baltymų tikslas jau pasiektas, papildoma porcija kokteilio nebūtinai suteiks apčiuopiamos naudos. Tokiu atveju gali būti prasmingiau pasirūpinti bendru energijos kiekiu, angliavandeniais treniruotėms, riebalais ir kitomis maistinėmis medžiagomis.
Ar didelis baltymų kiekis kenkia inkstams?
Sveikų suaugusiųjų tyrimų duomenys nerodo, kad didesnis baltymų suvartojimas savaime būtinai blogintų inkstų filtracijos funkciją per tirtus laikotarpius. Tačiau šios išvados negalima apibendrinti žmonėms, kurie jau serga inkstų ligomis.
Devries ir kolegų 2018 m. sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo vertinti 28 straipsniai, apėmę 1 358 suaugusiuosius, neturėjusius žinomos inkstų ligos. Tyrimuose didesnio baltymų suvartojimo grupės buvo lyginamos su mažesnio arba įprasto suvartojimo grupėmis. Nors didesnį baltymų kiekį vartojusių žmonių glomerulų filtracijos greitis po intervencijos kai kuriuose palyginimuose buvo didesnis, pokyčio skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas nebuvo.
Glomerulų filtracijos greitis yra vienas iš inkstų funkcijos rodiklių. Jo pokytis pats savaime neatsako į visus klausimus apie ilgalaikę inkstų sveikatą, todėl šios metaanalizės nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad bet koks baltymų kiekis yra saugus visiems žmonėms neribotą laiką.
Jeigu žmogus serga lėtine inkstų liga, turi sutrikusią inkstų funkciją arba gydytojas yra nurodęs riboti baltymus, didesnio baltymų kiekio nereikėtų pasirinkti savarankiškai. Tokiu atveju poreikis turi būti individualiai vertinamas kartu su gydytoju ar dietologu.
Dažniausios klaidos skaičiuojant baltymus
1. Skaičiuojami tik pagrindiniai baltymų šaltiniai. Mėsa, žuvis, kiaušiniai ir varškė dažnai sudaro didžiausią dalį, tačiau baltymų taip pat yra grūduose, ankštiniuose, pieno produktuose ir kitame maiste. Kita vertus, nereikėtų pervertinti nedidelių kiekių: 100 g virtų ryžių ir 100 g vištienos nėra lygiaverčiai baltymų šaltiniai.
2. Painiojamas produkto svoris ir baltymų kiekis. 150 g varškės nėra 150 g baltymų. Jei produkte yra 12 g baltymų 100 g, 150 g porcija suteiks apie 18 g baltymų.
3. Visas dėmesys skiriamas baltymams, pamirštant energiją. Jei siekiama auginti raumenis, bet bendras energijos suvartojimas nuolat per mažas, vien didesnis baltymų kiekis nebūtinai leis pasiekti norimą rezultatą.
4. Tikimasi, kad daugiau baltymų kompensuos prastas treniruotes. Baltymai reikalingi, tačiau raumenų augimui būtinas ir pakankamas treniruočių stimulas, progresija bei atsistatymas.
5. Bandoma kiekvieną dieną pasiekti tikslą miligramo tikslumu. Daugumai žmonių pakanka nuosekliai laikytis apytikslio dienos intervalo. Svarbesnis ilgalaikis įprotis nei tobula vienos dienos apskaita.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar 2 g baltymų kilogramui kūno svorio yra būtina?
Ne. Daugeliui jėgos treniruotes atliekančių sveikų suaugusiųjų apie 1,6 g/kg per dieną yra pagrįstas pradinis tikslas. 2 g/kg gali būti patogus pasirinkimas, tačiau jis nėra privalomas visiems ir negarantuoja didesnio raumenų prieaugio.
Ar galima raumenis auginti vartojant tik 1,2 g/kg baltymų?
Tai priklauso nuo žmogaus, jo įprasto baltymų suvartojimo, treniruočių, energijos balanso ir kitų aplinkybių. Tačiau jei tikslas – kuo geriau išnaudoti jėgos treniruočių potencialą, verta svarstyti didesnį kiekį, nes tyrimų duomenys rodo naudą didinant nepakankamą suvartojimą iki pakankamo.
Ar būtina valgyti baltymų iškart po treniruotės?
Ne. Daug svarbiau bendras dienos kiekis ir reguliarus baltymų gavimas. Baltymingas valgis prieš treniruotę ar po jos yra praktiškas sprendimas, tačiau nėra būtinybės skubėti vartoti papildą iškart baigus sportuoti.
Ar vienu valgymu galima suvalgyti daugiau nei 40 g baltymų?
Taip. 20–40 g yra dažnai naudojamas praktinis orientyras, o ne riba, kurią viršijus baltymai nebeįsisavinami. Didesnė porcija taip pat virškinama ir jos aminorūgštys panaudojamos organizme, nors vieno valgymo raumenų baltymų sintezės reakcija nėra tiesiogiai proporcinga kiekvienam papildomam gramui.
Ar augaliniai baltymai tinka raumenų augimui?
Taip. Svarbu surinkti pakankamą bendrą baltymų kiekį ir valgyti įvairų augalinį maistą. Soja yra vienas patogių visaverčių augalinių baltymų šaltinių; taip pat galima naudoti ankštinius, grūdus, riešutus, sėklas ir prireikus augalinius baltymų papildus.
Ar baltymų papildai geresni už įprastą maistą?
Nebūtinai. Papildai patogūs, kai sunku pasiekti dienos tikslą, bet jei baltymų pakanka iš maisto, vien dėl raumenų augimo jų vartoti nereikia. Įprastas maistas suteikia ir kitų maistinių medžiagų, kurių kokteilis nebūtinai turi.
Ar didesnis baltymų kiekis padės išsaugoti raumenis metant svorį?
Tyrimuose didesnis baltymų suvartojimas nagrinėjamas kaip vienas iš veiksnių, galinčių turėti reikšmės liesosios kūno masės išsaugojimui energijos deficito metu. Rezultatai priklauso nuo bendros mitybos, treniruočių ir individualių aplinkybių. Labai griežtas kalorijų ribojimas nėra kompensuojamas vien baltymais.
Išvada
Daugumai sveikų suaugusiųjų, siekiančių auginti raumenis ir reguliariai atliekančių jėgos treniruotes, apie 1,6 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną yra pagrįstas pradinis tikslas, o 1,6–2,2 g/kg intervalas suteikia galimybę kiekį pritaikyti individualiems poreikiams. Didesnis suvartojimas gali būti aktualus tam tikromis aplinkybėmis, ypač energijos deficito metu, tačiau nėra universalaus skaičiaus, kuris visiems užtikrintų didžiausią raumenų augimą.
Praktikoje verta pradėti nuo savo kūno svoriui apskaičiuoto tikslo, paskirstyti baltymus per kelis valgymus ir rinktis įvairius jų šaltinius. Baltymų milteliai gali būti patogus būdas papildyti mitybą, tačiau nėra būtini. Svarbiausia baltymų kiekį derinti su progresuojančiomis jėgos treniruotėmis, pakankamu energijos kiekiu ir atsistatymu.
Šaltiniai
- Morton R. W., Murphy K. T., McKellar S. R. ir kt. (2018). A systematic review, meta-analysis and meta-regression of the effect of protein supplementation on resistance training-induced gains in muscle mass and strength in healthy adults. British Journal of Sports Medicine, 52(6), 376–384. https://doi.org/10.1136/bjsports-2017-097608
- Tagawa R., Watanabe D., Ito K. ir kt. (2020). Dose–response relationship between protein intake and muscle mass increase: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Nutrition Reviews, 79(1), 66–75. https://doi.org/10.1093/nutrit/nuaa104
- Jäger R., Kerksick C. M., Campbell B. I. ir kt. (2017). International Society of Sports Nutrition Position Stand: protein and exercise. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 14, 20. https://doi.org/10.1186/s12970-017-0177-8
- Schoenfeld B. J., Aragon A. A., Krieger J. W. (2013). The effect of protein timing on muscle strength and hypertrophy: a meta-analysis. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 10, 53. https://doi.org/10.1186/1550-2783-10-53
- Helms E. R., Zinn C., Rowlands D. S., Brown S. R. (2014). A systematic review of dietary protein during caloric restriction in resistance trained lean athletes: a case for higher intakes. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 11, 20. https://doi.org/10.1186/1550-2783-11-20
- Devries M. C., Sithamparapillai A., Brimble K. S. ir kt. (2018). Changes in Kidney Function Do Not Differ between Healthy Adults Consuming Higher- Compared with Lower- or Normal-Protein Diets: A Systematic Review and Meta-Analysis. The Journal of Nutrition, 148(11), 1760–1775. https://doi.org/10.1093/jn/nxy197
- EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (2012). Scientific Opinion on Dietary Reference Values for protein. EFSA Journal, 10(2), 2557. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2012.2557
