Maistas Sportui

Konsultacija telefonu

Whey ar augalinis proteinas – kuris geresnis?

Whey ar augalinis proteinas – kuris geresnis?

Whey ir augalinis proteinas gali padėti užtikrinti sportuojančiam žmogui reikalingą baltymų kiekį, tačiau jų aminorūgščių sudėtis, virškinamumas ir poveikis raumenų baltymų sintezei nėra visiškai vienodi. Whey baltymai paprastai pasižymi didesniu leucino ir nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekiu vienoje porcijoje, o augalinių baltymų maistinė vertė priklauso nuo jų šaltinio – sojų, žirnių, ryžių ar kelių baltymų mišinio. Vis dėlto tai nereiškia, kad augalinis proteinas negali būti veiksmingas raumenų masei ar jėgai didinti.

Tyrimai rodo, kad whey dažnai sukelia didesnį trumpalaikį aminorūgščių koncentracijos kraujyje padidėjimą, tačiau ilgalaikių treniruočių rezultatai ne visada skiriasi nuo augalinių baltymų. Pavyzdžiui, 2020 m. 12 savaičių tyrime, kuriame dalyvavo 48 treniruočių neatlikę jauni suaugusieji, sojų ir whey baltymus vartojusių grupių liesoji kūno masė bei jėga padidėjo panašiai. Todėl renkantis svarbu vertinti ne vien baltymų kilmę, bet ir jų kiekį, aminorūgščių profilį, treniruočių programą bei bendrą dienos mitybą.

Kas yra whey proteinas?

Whey – tai išrūgų baltymai, gaunami apdorojant pieną. Gaminant sūrį ar kitus pieno produktus, išrūgos atskiriamos nuo kietosios pieno dalies, o vėliau iš jų išgaunami ir koncentruojami baltymai.

Išrūgų baltymai laikomi visaverčiais, nes juose yra visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys. Ypač svarbus jų leucino kiekis. Leucinas dalyvauja aktyvinant mTORC1 signalinį kelią, susijusį su raumenų baltymų sintezės reguliavimu.

Whey baltymai taip pat pasižymi greitu virškinimu ir aminorūgščių patekimu į kraujotaką. Dėl šių savybių jie dažnai naudojami tyrimuose, kuriuose vertinamas raumenų baltymų sintezės atsakas po fizinio krūvio.

Pagrindinės whey proteino formos

FormaKaip gaunama?Pagrindinės savybės
Išrūgų baltymų koncentratas (WPC)Išrūgos filtruojamos ir koncentruojami baltymaiIšsaugoma dalis laktozės ir riebalų; baltymų dalis priklauso nuo koncentrato tipo
Išrūgų baltymų izoliatas (WPI)Taikomas intensyvesnis filtravimasPaprastai turi daugiau baltymų ir mažiau laktozės bei riebalų
Išrūgų baltymų hidrolizatas (WPH)Baltymai iš dalies suskaidomi fermentaisSudėtyje yra trumpesnių peptidų, todėl gali būti greičiau virškinamas

Šios formos skiriasi gamybos būdu ir sudėtimi, tačiau vien tai, kad produktas yra izoliatas ar hidrolizatas, dar nereiškia, jog jis visiems sportuojantiems suteiks didesnę ilgalaikę naudą nei koncentratas.

Kas yra augalinis proteinas?

Augalinis proteinas gaminamas iš augalinės kilmės žaliavų. Dažniausiai naudojami sojų, žirnių, ryžių, kanapių, avižų ir kitų augalų baltymai.

Augalinių baltymų aminorūgščių sudėtis priklauso nuo konkretaus šaltinio. Pavyzdžiui, sojų baltymai turi visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, tačiau kai kurių jų kiekis yra mažesnis nei išrūgų baltymuose. Žirnių baltymuose gausu leucino ir lizino, tačiau santykinai mažiau metionino. Ryžių baltymuose metionino daugiau, tačiau gali trūkti lizino.

Dėl šių skirtumų gamintojai dažnai derina kelis augalinius baltymų šaltinius. Pavyzdžiui, žirnių ir ryžių baltymų mišinys gali turėti labiau subalansuotą aminorūgščių profilį nei kiekvienas iš šių baltymų atskirai.

Pagrindiniai augalinio proteino šaltiniai

Baltymų šaltinisAminorūgščių ypatybėsĮ ką svarbu atkreipti dėmesį?
SojųTuri visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštisVienas geriausiai ištirtų augalinių baltymų šaltinių
ŽirniųGana daug leucino ir lizino, santykinai mažiau metioninoGali būti derinamas su ryžių ar kitais baltymais
RyžiųSantykinai daugiau metionino, mažiau lizinoVienas pats gali turėti mažiau kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių
KanapiųAminorūgščių profilis skiriasi nuo sojų ir žirniųBaltymų koncentracija ir virškinamumas priklauso nuo apdorojimo
Žirnių ir ryžių mišinysSkirtingų šaltinių aminorūgštys papildo viena kitąMišinio kokybė priklauso nuo proporcijų ir bendros sudėties

Svarbu nevertinti visų augalinių baltymų kaip vienodos kategorijos. Sojų izoliatas, žirnių izoliatas ir kelių baltymų mišinys gali turėti skirtingą aminorūgščių profilį bei virškinamumą.

Whey ir augalinio proteino palyginimas

SavybėWhey proteinasAugalinis proteinas
KilmėPienasSojos, žirniai, ryžiai, kanapės ir kiti augalai
Nepakeičiamosios aminorūgštysTuri visas devyniasPriklauso nuo konkretaus šaltinio; sojos taip pat turi visas devynias
Leucino kiekisPaprastai didesnis vienoje baltymų porcijojeDažnai mažesnis, tačiau priklauso nuo šaltinio ir mišinio
Virškinimas ir aminorūgščių pasisavinimasDažniausiai greitasSkiriasi pagal žaliavą ir apdorojimą
Baltymų kokybėPaprastai aukštaLabai skiriasi tarp augalinių šaltinių
LaktozėKoncentrate jos gali būti; izoliatuose paprastai mažiauNatūraliai nėra
Tinkamumas veganamsNetinkaTinka, jei sudėtyje nėra gyvūninės kilmės priedų
Galimi ribotumaiNetinka alergiškiems pieno baltymams; laktozė gali kelti virškinimo problemųKai kurių šaltinių aminorūgščių profilis mažiau palankus, todėl svarbi sudėtis ir porcija

Kodėl whey baltymai dažnai laikomi kokybiškesniais?

Baltymų kokybė priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: aminorūgščių sudėties ir to, kokia jų dalis suvirškinama bei pasisavinama.

Whey baltymuose yra daug nepakeičiamųjų aminorūgščių, ypač leucino. Dėl to viena įprasta išrūgų baltymų porcija dažnai suteikia pakankamai leucino ir kitų aminorūgščių, kad būtų skatinama raumenų baltymų sintezė.

Augalinių baltymų sudėtis nevienoda. Kai kuriuose šaltiniuose tam tikrų nepakeičiamųjų aminorūgščių yra mažiau, o skaidulos ir kiti augaliniai komponentai gali paveikti virškinimą bei aminorūgščių pasisavinimą. Tačiau baltymų izoliatų gamyba leidžia sumažinti dalį šių skirtumų.

Baltymų kokybei vertinti naudojamas DIAAS – virškinamų nepakeičiamųjų aminorūgščių balas. Jis vertina ne tik bendrą baltymų kiekį, bet ir atskirų nepakeičiamųjų aminorūgščių virškinamumą plonojoje žarnoje.

2020 m. Gorissen ir bendraautorių apžvalgoje „Comprehensive overview of the quality of plant- and animal-sourced proteins based on the digestible indispensable amino acid score“ išanalizuoti skirtingų baltymų šaltinių DIAAS duomenys. Autoriai nustatė, kad whey ir sojų baltymai pagal vidutinį DIAAS priskiriami aukštos kokybės baltymams, o žirnių, ryžių, avižų, kanapių ir kai kurių kitų augalų baltymų vidutiniai įverčiai buvo mažesni.

Tačiau svarbu, kad augalinių baltymų kokybė skiriasi. Apžvalgoje pabrėžiama, jog sojų, bulvių ir žirnių baltymai gali papildyti kitų augalinių baltymų aminorūgščių trūkumus, kai jie derinami tinkamomis proporcijomis.

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Augaliniai baltymai aiškiai skiriasi savo maistine kokybe, todėl juos lyginant būtina atsižvelgti į konkretaus baltymų šaltinio savybes.“

DIAAS nėra tiesioginis raumenų augimo rodiklis. Aukštesnis balų įvertis apibūdina baltymų maistinę kokybę, bet savaime neįrodo, kad vienas papildas ilgainiui suteiks didesnį raumenų prieaugį.

Ką rodo tyrimai apie whey ir augalinio proteino poveikį raumenų baltymų sintezei?

Vienas svarbiausių skirtumų tarp baltymų šaltinių išryškėja vertinant raumenų baltymų sintezę po jų suvartojimo. Šis rodiklis parodo, kaip greitai organizmas gamina naujus raumenų baltymus konkrečiu laikotarpiu. Tačiau vienkartinis sintezės padidėjimas nėra tas pats, kas ilgalaikis raumenų masės prieaugis.

2023 m. tyrimas: pieno baltymai ir augalinių baltymų mišinys

Philippe J. M. Pinckaers ir bendraautorių 2023 m. atsitiktinių imčių, dvigubai aklame tyrime dalyvavo 24 sveiki jauni vyrai, kurių vidutinis amžius buvo 24 metai.

Dalyviai gavo vieną iš dviejų 30 g baltymų porcijų:

Po suvartojimo penkias valandas buvo vertinama aminorūgščių koncentracija kraujyje ir raumenų baltymų sintezė.

Pieno baltymai sukėlė didesnį nepakeičiamųjų aminorūgščių koncentracijos padidėjimą kraujyje: jų bendras prieinamumas per penkias valandas buvo 151 ± 31, palyginti su 79 ± 12 mmol × 300 min/l augalinių baltymų grupėje (p < 0,001).

Vis dėlto raumenų baltymų sintezės rodikliai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pieno baltymų grupėje jis siekė 0,053 ± 0,013 % per valandą, augalinių baltymų mišinio grupėje – 0,064 ± 0,016 % per valandą (p = 0,08).

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Raumenų baltymų sintezės atsakas suvartojus augalinių baltymų mišinį nesiskyrė nuo atsako suvartojus tokį patį kiekį aukštos kokybės gyvūninių baltymų.“

Šis tyrimas parodo, kad tinkamai parinktas augalinių baltymų mišinys gali sukelti panašų trumpalaikį raumenų baltymų sintezės atsaką kaip pieno baltymai. Tačiau tyrime dalyvavo tik 24 vyrai, o buvo vertinamas vienkartinis penkių valandų atsakas. Iš jo negalima spręsti apie ilgalaikį raumenų augimą ar visus augalinių baltymų mišinius.

2024 m. tyrimas: augalinis proteinas su leucinu ir be jo

Changhyun Lim ir bendraautorių 2024 m. atsitiktinių imčių, dvigubai aklame kryžminiame tyrime buvo lyginami trys baltymų variantai:

Dalyviai skirtingomis tyrimo dienomis suvartojo po 20 g baltymų. Tyrėjai aštuonias valandas vertino aminorūgščių koncentraciją kraujyje ir raumenų baltymų sintezę.

Visi trys baltymų variantai padidino raumenų baltymų sintezę, palyginti su nevalgius nustatytu lygiu. Tačiau augalinių baltymų mišinys be papildomo leucino sukėlė mažesnį atsaką nei tas pats mišinys su leucinu (p = 0,002) ir whey baltymai (p = 0,046). Tarp leucinu papildyto augalinio mišinio ir whey grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p = 0,052).

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Augalinių baltymų izoliatas, papildytas leucinu, skatino raumenų baltymų sintezę panašiu mastu kaip whey baltymai.“

Šis tyrimas rodo, kad augalinio proteino sudėtis gali turėti didelę reikšmę. Vis dėlto jis vertino vienkartinį baltymų suvartojimą, o ne ilgalaikius treniruočių rezultatus. Be to, rezultatai priklausė nuo konkrečios augalinės formulės ir papildomo leucino.

2024 m. tyrimas: augalinių baltymų mišinys po pasipriešinimo treniruotės

Ino van der Heijden ir bendraautorių 2024 m. tyrime dalyvavo 10 jaunų, pasipriešinimo treniruotes reguliariai atliekančių suaugusiųjų – 8 vyrai ir 2 moterys. Vidutinis dalyvių amžius buvo 26 metai.

Po kojų pasipriešinimo treniruotės jie suvartojo 32 g whey arba 32 g augalinių baltymų mišinio. Augalinį mišinį sudarė 39,5 % žirnių, 39,5 % rudųjų ryžių ir 21 % rapsų baltymų. Abiejose porcijose buvo apie 2,5 g leucino.

Whey grupėje nepakeičiamųjų aminorūgščių prieinamumas kraujyje per keturias valandas buvo maždaug 44 % didesnis nei augalinio mišinio grupėje. Tačiau raumenų miofibrilinių baltymų sintezės rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Per visą keturių valandų laikotarpį sintezės rodiklis buvo 0,084 ± 0,020 % per valandą whey grupėje ir 0,082 ± 0,031 % per valandą augalinio mišinio grupėje (p = 0,80).

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Augalinių baltymų mišinys po pasipriešinimo treniruotės skatino miofibrilinių baltymų sintezę tokiu pačiu mastu kaip whey baltymai.“

Tai svarbus įrodymas, kad tinkamai suformuluotas augalinis proteinas gali būti veiksmingas ir po treniruotės. Vis dėlto tyrimo imtis buvo labai maža, o rezultatai apibūdina tik vienkartinį atsaką. Jie neįrodo, kad visi augaliniai baltymai yra lygiaverčiai whey.

Ką rodo ilgalaikiai tyrimai apie raumenų masę ir jėgą?

Vienkartiniai raumenų baltymų sintezės tyrimai padeda suprasti biologinius mechanizmus, tačiau sportuojančiam žmogui svarbiausia, ar po kelių mėnesių treniruočių keičiasi raumenų masė ir jėga.

2020 m. tyrimas: sojų ir whey baltymai per 12 savaičių

Heidi M. Lynch ir bendraautorių 2020 m. atsitiktinių imčių tyrime iš pradžių dalyvauti pradėjo 61 jaunas, anksčiau jėgos treniruočių neatlikęs žmogus – 19 vyrų ir 42 moterys. Tyrimą baigė 48 dalyviai: 17 vyrų ir 31 moteris.

Visi dalyviai 12 savaičių tris kartus per savaitę atliko prižiūrimas pasipriešinimo treniruotes. Viena grupė vartojo 19 g whey izoliato, kita – 26 g sojų izoliato. Abiejose porcijose buvo po 2 g leucino.

Per tyrimą abiejose grupėse padidėjo kūno masė, liesoji kūno masė ir kojų raumenų jėga. Liesoji kūno masė vidutiniškai padidėjo 1,54 kg (95 % pasikliautinasis intervalas 0,94–2,15 kg), o statistiškai reikšmingų skirtumų tarp whey ir sojų grupių nenustatyta.

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Liesosios kūno masės ir jėgos padidėjimas buvo panašus vartojant sojų arba whey baltymus, kai jų leucino kiekis buvo vienodas.“

Šis tyrimas rodo, kad sojų proteinas gali būti tinkama alternatyva whey, kai suvartojamas kiekis parenkamas taip, kad būtų užtikrintas panašus leucino kiekis. Tačiau tyrimas atliktas su anksčiau nesportavusiais jaunais žmonėmis, todėl jo rezultatai nebūtinai visiškai atitinka ilgai treniruojamų sportininkų situaciją.

2015 m. tyrimas: žirnių proteinas, whey ir placebo

Nicolas Babault ir bendraautorių 2015 m. dvigubai aklame atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 161 vyras nuo 18 iki 35 metų. Jie buvo suskirstyti į tris grupes:

12 savaičių dalyviai atliko viršutinės kūno dalies pasipriešinimo treniruotes ir du kartus per dieną vartojo po 25 g atitinkamo baltymo arba placebo.

Visose grupėse padidėjo dvigalvio žasto raumens storis ir jėga. Pagrindinėje analizėje statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Tačiau papildomoje analizėje, kurioje atskirai vertinti silpnesni dalyviai, žirnių baltymų grupėje raumens storis padidėjo 20,2 %, whey grupėje – 15,6 %, placebo grupėje – 8,6 %. Šioje mažesnėje dalyvių grupėje skirtumai buvo statistiškai reikšmingi.

Autoriai padarė išvadą, kad žirnių baltymai gali būti alternatyva whey, tačiau pagrindinės analizės rezultatai neparodė aiškaus vieno baltymų šaltinio pranašumo.

Svarbu nepamiršti, kad papildomos analizės rezultatai nėra tokie pat tvirti kaip pagrindinis iš anksto numatytas tyrimo vertinimas. Todėl šio tyrimo nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad žirnių proteinas yra geresnis už whey.

Ką rodo didesnės sisteminės apžvalgos?

Atskiri tyrimai vertina konkrečius baltymų šaltinius, dozes ir žmonių grupes. Sisteminės apžvalgos leidžia įvertinti, ar panašūs rezultatai kartojasi skirtinguose tyrimuose.

2025 m. metaanalizė: augaliniai ir gyvūniniai baltymai

Rachel J. Reid-McCann ir bendraautorių 2025 m. sisteminėje apžvalgoje su metaanalize „Effect of Plant Versus Animal Protein on Muscle Mass, Strength, Physical Performance, and Sarcopenia“ buvo įvertinti 43 atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai. Iš jų 30 tyrimų, apėmusių 1 538 dalyvius, buvo įtraukti į raumenų masės metaanalizę.

Bendra analizė parodė nedidelį gyvūninių baltymų pranašumą prieš augalinius baltymus pagal raumenų masės pokytį (SMD = −0,20; 95 % pasikliautinasis intervalas nuo −0,37 iki −0,03; p = 0,02). Tačiau rezultatai priklausė nuo augalinio baltymo šaltinio:

  • 17 tyrimų, kuriuose sojų baltymai lyginti su pieno baltymais, nenustatė statistiškai reikšmingo raumenų masės skirtumo (SMD = −0,02; p = 0,80).
  • Penkiuose tyrimuose gyvūniniai baltymai turėjo pranašumą prieš ne sojų augalinius šaltinius, tokius kaip ryžių, chia, avižų ir bulvių baltymai.
  • 14 tyrimų, vertinusių jėgą, ir 5 tyrimai, vertinę fizinį pajėgumą, nenustatė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp augalinių ir gyvūninių baltymų.

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Sojų baltymai nesiskyrė nuo pieno baltymų pagal poveikį raumenų masei.“

Ši metaanalizė rodo, kodėl netikslu visus augalinius baltymus vertinti vienodai. Sojų baltymai pagal raumenų masės rodiklius buvo panašūs į pieno baltymus, tačiau kai kurių kitų augalinių šaltinių rezultatai buvo mažiau palankūs.

Taip pat svarbu, kad apžvalgoje buvo vertinami ne vien sporto papildai, bet ir skirtingi baltymų vartojimo būdai. Todėl rezultatai nėra tiesioginis visų parduodamų whey ir augalinių proteino miltelių palyginimas.

2026 m. metaanalizė: ilgalaikis augalinių ir gyvūninių baltymų vartojimas

2026 m. publikuotoje sisteminėje apžvalgoje su metaanalize, kurioje nagrinėtas ne trumpesnis kaip šešių mėnesių baltymų vartojimas, įvertinta 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų ir 1 893 dalyviai.

Dauguma augalinių baltymų intervencijų buvo pagrįstos sojų baltymais. Palyginus augalinius ir gyvūninius baltymus, nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal liesąją kūno masę, bendrą kūno masę, riebalų masę, viršutinės ir apatinės kūno dalies jėgą ar fizinės funkcijos rodiklius.

Autorių išvada, išversta į lietuvių kalbą: „Ilgalaikis augalinių baltymų vartojimas, palyginti su gyvūniniais baltymais, nesukėlė kūno sudėties, raumenų jėgos ar fizinio pajėgumo skirtumų.“

Šios apžvalgos privalumas – ilgesnė tyrimų trukmė. Tačiau jos rezultatai daugiausia atspindi sojų baltymų palyginimą su gyvūniniais baltymais, o ne kiekvieną rinkoje esantį augalinį proteino mišinį.

Ar augalinis proteinas turi būti vartojamas didesnėmis porcijomis?

Ne visada, tačiau kai kurių augalinių baltymų atveju didesnė porcija gali padėti gauti panašų nepakeičiamųjų aminorūgščių ir leucino kiekį kaip iš whey.

Tai priklauso nuo konkretaus produkto. Sojų izoliato aminorūgščių profilis skiriasi nuo ryžių ar kanapių baltymų, o kelių augalinių šaltinių mišinys gali būti sudarytas taip, kad jo aminorūgščių sudėtis būtų artimesnė išrūgų baltymams.

Todėl nėra vienos taisyklės, kad augalinio proteino visada reikia vartoti 20 ar 30 % daugiau. Reikia žiūrėti į faktinį baltymų kiekį porcijoje ir aminorūgščių sudėtį.

2024 m. van der Heijden tyrime 32 g augalinio mišinio, kuriame buvo žirnių, rudųjų ryžių ir rapsų baltymų, sukėlė panašų trumpalaikį raumenų baltymų sintezės atsaką kaip 32 g whey. Tačiau šiame mišinyje buvo specialiai parinktos proporcijos ir apie 2,5 g leucino. Tai nėra pagrindas manyti, kad tokį patį rezultatą suteiks bet kuris augalinis proteinas.

Kiek baltymų reikia vartoti sportuojant?

Renkantis whey ar augalinį proteiną svarbu nepamiršti, kad papildas yra tik bendro dienos baltymų kiekio dalis.

Tarptautinės sportinės mitybos draugijos (ISSN) pozicijoje apie baltymus ir fizinį krūvį nurodoma, kad daugumai sportuojančių žmonių pakankamas bendras paros baltymų kiekis yra maždaug 1,4–2,0 g kilogramui kūno masės. Konkretus poreikis priklauso nuo treniruočių krūvio, tikslo, energijos balanso ir individualių aplinkybių.

Pavyzdžiui, 75 kg sveriančiam žmogui šis intervalas atitiktų maždaug 105–150 g baltymų per dieną. Tai bendras kiekis iš visų šaltinių – maisto ir papildų, o ne vien proteino miltelių porcija.

Vieno valgymo metu dažnai naudojama apie 20–40 g aukštos kokybės baltymų porcija, tačiau poreikis priklauso nuo kūno dydžio, amžiaus ir baltymų šaltinio. Jei augalinio proteino sudėtyje leucino ar kitų nepakeičiamųjų aminorūgščių mažiau, porcijos dydį ir bendrą dienos kiekį verta vertinti atidžiau.

Kada rinktis whey proteiną?

Whey gali būti praktiškas pasirinkimas, kai:

  • norima patogiai gauti visaverčių baltymų;
  • svarbus didelis leucino ir nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekis porcijoje;
  • nėra alergijos pieno baltymams ir produktas gerai toleruojamas;
  • įprastoje mityboje trūksta baltymų, o augaliniai šaltiniai nėra pageidaujami.

Whey nėra būtinas raumenų augimui. Jo pranašumas – patogi sudėtis ir gerai ištirtas poveikis raumenų baltymų sintezei.

Kada rinktis augalinį proteiną?

Augalinis proteinas gali būti tinkamas pasirinkimas, kai:

  • žmogus nevartoja gyvūninės kilmės produktų;
  • netoleruoja laktozės ir renkasi produktą be pieno sudedamųjų dalių;
  • nori paįvairinti baltymų šaltinius;
  • gerai toleruoja sojų, žirnių ar kitus augalinius baltymus.

Renkantis augalinį proteiną verta patikrinti, ar jame yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys, kiek vienoje porcijoje yra baltymų ir leucino. Kelių baltymų šaltinių mišinys gali būti naudingas, nes skirtingų augalų aminorūgščių profiliai papildo vienas kitą.

Ar galima vartoti whey ir augalinį proteiną kartu?

Taip. Nėra būtinybės rinktis tik vieną baltymų šaltinį. Whey ir augalinius baltymus galima vartoti skirtingu metu arba įtraukti į bendrą mitybą pagal poreikį.

Svarbiausia užtikrinti pakankamą bendrą baltymų kiekį ir įvairią mitybą. Jei žmogus dalį baltymų gauna iš pieno produktų, o dalį – iš sojų, ankštinių ar kitų augalinių šaltinių, tai gali padėti paįvairinti maistinių medžiagų šaltinius.

Ar whey ir augalinis proteinas skiriasi virškinimo toleravimu?

Taip, tačiau individuali reakcija gali būti labai skirtinga.

Whey koncentrate gali būti daugiau laktozės nei izoliatuose. Žmonėms, kuriems trūksta laktazės fermento, laktozė gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar viduriavimą. Whey izoliatuose laktozės paprastai mažiau, tačiau jų sudėtis priklauso nuo gamybos būdo.

Augaliniai baltymai natūraliai neturi laktozės, bet kai kuriems žmonėms gali netikti konkreti žaliava. Pavyzdžiui, sojos baltymai netinka sojai alergiškiems žmonėms. Taip pat verta atkreipti dėmesį į saldiklius, tirštiklius, kvapiąsias medžiagas ir kitus produkto sudėties komponentus, nes virškinimo simptomus gali sukelti ne vien pats baltymas.

Jei yra alergija pieno baltymams, whey izoliatas nėra saugi alternatyva vien dėl mažesnio laktozės kiekio – laktozė ir pieno baltymai yra skirtingos medžiagos.

Ką svarbiausia įvertinti renkantis proteiną?

Vertinimo kriterijusĮ ką atkreipti dėmesį?
Baltymų kiekis porcijojeKiek gramų tikrųjų baltymų gaunama, o ne vien miltelių svoris
Leucino kiekisAr porcija suteikia pakankamai leucino raumenų baltymų sintezei skatinti
Nepakeičiamosios aminorūgštysAr yra visos devynios ir kokie jų kiekiai
Baltymų šaltinisWhey, sojų, žirnių, ryžių ar kelių augalinių baltymų mišinys
Virškinimo toleravimasAr nėra laktozės, alergeno ar kitų netoleruojamų sudedamųjų dalių
Papildomos sudedamosios dalysSaldikliai, tirštikliai, kvapiosios medžiagos ir kiti priedai
Bendras dienos baltymų kiekisAr papildas iš tiesų reikalingas, atsižvelgiant į mitybą

Apibendrinimas

Whey ir augalinis proteinas gali padėti užtikrinti sportuojančiam žmogui reikalingą baltymų kiekį, tačiau jų sudėtis ir savybės skiriasi. Whey paprastai pasižymi didesniu leucino ir nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekiu vienoje porcijoje bei greitu aminorūgščių patekimu į kraujotaką. Augalinių baltymų kokybė priklauso nuo konkretaus šaltinio, o kelių augalų mišiniai gali turėti subalansuotą aminorūgščių profilį.

2020 m. tyrime su 48 jaunais suaugusiaisiais sojų ir whey baltymų grupėse po 12 savaičių treniruočių nustatytas panašus liesosios kūno masės ir jėgos padidėjimas. 2023 m. tyrime su 24 vyrais 30 g augalinių baltymų mišinio sukėlė panašų trumpalaikį raumenų baltymų sintezės atsaką kaip 30 g pieno baltymų. 2025 m. metaanalizėje, apėmusioje 30 tyrimų ir 1 538 dalyvius, sojų baltymų poveikis raumenų masei nesiskyrė nuo pieno baltymų, nors kai kurių kitų augalinių šaltinių rezultatai buvo mažiau palankūs.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad whey visada geresnis už augalinį proteiną. Jei vertinamas leucino kiekis ir patogumas gauti visaverčių baltymų vienoje porcijoje, whey turi tam tikrų pranašumų. Tačiau tinkamai parinktas sojų ar kelių augalinių baltymų mišinys taip pat gali būti veiksmingas. Svarbiausia – pakankamas bendras baltymų kiekis, tinkama aminorūgščių sudėtis, nuoseklios treniruotės ir individualus toleravimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar whey proteinas geresnis už augalinį?

Whey paprastai turi daugiau leucino ir nepakeičiamųjų aminorūgščių vienoje porcijoje. Tačiau tyrimai rodo, kad tinkamai parinkti sojų ar augalinių baltymų mišiniai gali suteikti panašius raumenų masės ir baltymų sintezės rezultatus.

2. Ar augalinis proteinas tinka raumenų masei auginti?

Taip. 2020 m. tyrime su 48 dalyviais sojų baltymų grupėje po 12 savaičių treniruočių liesoji kūno masė ir jėga padidėjo panašiai kaip whey grupėje. Svarbu pasirinkti tinkamos sudėties baltymus ir gauti pakankamą jų kiekį.

3. Kuris augalinis proteinas turi geriausią aminorūgščių sudėtį?

Sojų baltymai turi visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis. Žirnių ir ryžių baltymų mišinys taip pat gali turėti subalansuotą profilį, nes šie šaltiniai papildo vienas kito aminorūgščių sudėtį.

4. Ar augalinio proteino reikia vartoti daugiau nei whey?

Ne visada. Kiekis priklauso nuo konkretaus produkto baltymų ir leucino sudėties. Kai kuriems augaliniams baltymams gali reikėti didesnės porcijos, tačiau gerai suformuluotas mišinys gali suteikti panašų aminorūgščių kiekį.

5. Ar augalinis proteinas tinka veganams?

Taip, jei jo sudėtyje nėra gyvūninės kilmės ingredientų. Verta patikrinti ne tik pagrindinį baltymų šaltinį, bet ir papildomas sudedamąsias dalis.

6. Ar whey proteinas tinka netoleruojantiems laktozės?

Kai kurie whey izoliatai turi labai mažai laktozės, tačiau jos kiekis priklauso nuo produkto. Esant pieno baltymų alergijai, whey netinka net ir tada, kai laktozės jame mažai.

7. Ar galima maišyti whey ir augalinį proteiną?

Taip. Skirtingų baltymų šaltinių derinimas gali padėti paįvairinti mitybą ir aminorūgščių šaltinius. Svarbiausia bendras dienos baltymų kiekis.

8. Ar proteinas būtinas, jei sportuoju?

Ne. Baltymų papildas nėra būtinas, jei pakankamą baltymų kiekį gaunate iš įprasto maisto. Milteliai yra patogi alternatyva, kai su maistu reikiamą kiekį surinkti sunkiau.

Šaltiniai

  1. Reid-McCann RJ, Brennan SF, Ward NA, Logan D, McKinley MC, McEvoy CT. (2025). Effect of Plant Versus Animal Protein on Muscle Mass, Strength, Physical Performance, and Sarcopenia: A Systematic Review and Meta-analysis of Randomized Controlled Trials. Nutrition Reviews, 83(7), e1581–e1603.
  2. Yimam M, Roberts J, O’Callaghan N, Holwerda A, Cassidy S, Luiking Y, Van Helvoort A, Muscaritoli M. (2026). Long-term effects of plant vs. animal protein supplementation on body composition, muscle strength, physical performance, and cardiometabolic risk factors in adults: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Frontiers in Nutrition.
  3. Gorissen SHM, Crombag JJR, Senden JMG, Waterval WAH, Bierau J, Verdijk LB, van Loon LJC. (2020). Comprehensive overview of the quality of plant- and animal-sourced proteins based on the digestible indispensable amino acid score. Food Science & Nutrition, 8(10), 5379–5391.
  4. Pinckaers PJM, Kouw IWK, Gorissen SHM, Houben LHP, Senden JM, Wodzig WKHW, de Groot LCPGM, Verdijk LB, Snijders T, van Loon LJC. (2023). The Muscle Protein Synthetic Response to the Ingestion of a Plant-Derived Protein Blend Does Not Differ from an Equivalent Amount of Milk Protein in Healthy Young Males. The Journal of Nutrition, 152(12), 2734–2743.
  5. van der Heijden I, Monteyne AJ, West S, Morton JP, Langan-Evans C, Hearris MA, Abdelrahman DR, Murton AJ, Stephens FB, Wall BT. (2024). Plant protein blend ingestion stimulates post-exercise myofibrillar protein synthesis rates equivalently to whey in resistance-trained adults. Medicine & Science in Sports & Exercise, 56(8), 1467–1479.
  6. Lim C, Janssen TAH, Currier BS, Paramanantharajah N, McKendry J, Abou Sawan S, Phillips SM. (2024). Muscle Protein Synthesis in Response to Plant-Based Protein Isolates With and Without Added Leucine Versus Whey Protein in Young Men and Women. Current Developments in Nutrition, 8(6), 103769.
  7. Lynch HM, Buman MP, Dickinson JM, Ransdell LB, Johnston CS, Wharton CM. (2020). No Significant Differences in Muscle Growth and Strength Development When Consuming Soy and Whey Protein Supplements Matched for Leucine Following a 12 Week Resistance Training Program in Men and Women: A Randomized Trial. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(11), 3871.
  8. Babault N, Païzis C, Deley G, Guérin-Deremaux L, Saniez MH, Lefranc-Millot C, Allaert FA. (2015). Pea proteins oral supplementation promotes muscle thickness gains during resistance training: a double-blind, randomized, Placebo-controlled clinical trial vs. Whey protein. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 12, 3.
  9. FAO. (2013). Dietary protein quality evaluation in human nutrition: Report of an FAO Expert Consultation. FAO Food and Nutrition Paper 92.
Parašykite komentarą
Pirkinių krepšelis Uždaryti