Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas) Biochemija Gyvojo pasaulio pagrindinis skiriamasis bruožas yra nuolatinis jį sudarančių medžiagų kitimas, apykaita: medžiagos nuolat skyla ir vėl susidaro. Tai susiję su cheminėmis reakcijomis, kurios gyvoje ląstelėje vyksta labai švelniomis sąlygomis (temperatūra ne aukštesnė nei 400C, vandens terpės ph=6,5-7,5). Kolboje tokios reakcijos vyksta labai lėtai arba visai […]
Straipsnio autorius: Deividas Grinskis METABOLIZMAS (MEDŽIAGŲ APYKAITA) Visų cheminių reakcijų visuma žmogaus organizme vadinama medžiagų apykaita arba metabolizmu. Metabolizmą sudaro 2 vienu metu vykstantys procesai: Anabolizmas – tai medžiagų įsisavinimas organizmui augti, atsinaujinti ir vystytis. Katabolizmas – tai tarpinė fazė, kurios metu sudėtingos medžiaga skyla iki elementarių, o atpalaiduota energija kaupiama ląstelėse adezintrifosfato pavidalu […]
Straipsnio autorius: Deividas Grinskis GERIEJI IR BLOGIEJI RIEBALAI Faktas: riebalai yra būtini visiems. Riebalai yra viena pagrindinių maisto medžiagų, įeinančių į visų ląstelių sudėtį. Riebalai yra geras energijos šaltinis. Riebalai dalyvauja termoreguliacijos procesuose, aprūpina organizmą nepakeičiamosiomis riebiosiomis rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais – A,D,E,K bei gerina jų pasisavinimą. Riebalai yra svarbūs energijos apykaitai ir plastiniams procesams. […]
Metų metus kalorijos yra labai populiarus žodis – žmonės jas skaičiuoja, didina ar mažina suvartojąmą jų kiekį ir net nusivilia, jei maisto produkto etiketėje nenurodoma, kiek yra kalorijų. Tačiau, ar jūs kada nors susimąstėte, kas iš tiesų yra kalorija? Kas yra kalorija? Kalorija yra energijos vienetas. Kalorijos mums asocijuojasi su maistu, tačiau jomis galima apskaičiuoti […]
Straipsnio autorius:Deividas Grinskis (Lietuvos kultūrizmo čempionas) Ar jūs priaugsite tik raumeninės masės nepriaugdami riebalų labai priklauso nuo maitinimosi dažnumo. Vienintelis būdas – dažnas maitinimasis. Įsivaizduokite, kad siekdami užsiauginti raumenis, Jūs turite suvalgyti 3300 kalorijų. Ir jei Jūs visa tai suvalgytumėte per 3 maitinimus (pusryčiai, pietūs, vakarienė), tai reiškia, kad kiekvieną maitinimą turėtų sudaryti 1100 kalorijų. […]
Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas) Nervų sistema. Judesiai planuojami smegenyse, o realizuojami periferiniais raumenimis. Ryšys tarp smegenų ir dirbančių raumenų užtikrinamas vegetacinių nervinių skaidulų ir sinapsių pagalba (simpatinės ir parasimpatinės). Šių ryšių pažeidimai arba susilpnėjimas veikia smegenų užduočių įvykdymo tikslumą, ypač koordinuotų judesių. Nuovargis ir judesių koordinacijos sutrikimai yra daugelio aukštos kvalifikacijos […]
Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas) Sporte labai didelę reikšmę turi kūno masės korekciją – stabilizavimas tinkamame pasirengimo etape, jos padidinimas ar sumažinimas, siekiant konkrečių tikslų. Masės korekcija – tai ne tik tie, aiškiai matomi pasikeitimai, kuriuos fiksuoja svarstyklės, tačiau ir gilūs medžiagų apykaitos pasikeitimai. Padidėjus kūno masei paprastai pagerėja ir jėgos-greitumo rodikliai. […]
Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas) Peptidiniai hormonai ir jų sintetiniai pakaitalai sporte traktuojami kaip dopingai. Sportininkai vartoja augimo hormoną – somatotropiną (STH), gonadotropinį hormoną (GTH), adrenokortikotropinį hormoną (AKTH) ir eritropoetiną (EPO). Anksčiau, (maždaug prieš 5 metus), vartojant minėtus peptidinius hormonus šlapime buvo randama tik amino rūgščių liekanų, pagal kurias nebuvo galima įrodyti […]
Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas) Žmogaus ir gyvūnų organizme pusiausvyroje yra du procesai – anabolizmas ir katabolizmas. Anabolizmas užtikrina plastinių resursų didėjimą (gyvybinių procesų metu suskaidytų baltymų, angliavandenių, riebalų atstatymas). Katabilizmas apibūdinamas, kaip svarbių biologinių molekulių (baltymų, fermentų), limfinių ląstelių skaidymasis gyvybinių procesų eigoje. Šie abu procesai normaliomis sąlygomis organizme yra kontroliuojami […]
Nutirpo sniegas. Jau matosi rugių želmenys. Kačiukais puošiasi blindės, atokaitoje pražysta šalpusnis. Jau galima atsigerti beržų ir klevų sulos. Palaukės beržyne jau teka sula. Lietuviai ją vertina nuo seno. Gerdami sulą, žmonės atsigaudavo po ilgos žiemos, jausdavo artėjantį pavasarį, bundančią gamta. Juk suloje gausu mūsų organizmui naudingų medžiagų. Iš kur ši gamtos dovana? Sula bėga […]
