Maistas Sportui

Konsultacija telefonu

Kokius papildus verta vartoti žmonėms po 40 metų?

Kokius papildus verta vartoti žmonėms po 40 metų?

Ar po 40 metų papildų reikia daugiau?

Sulaukus 40 metų nereikia automatiškai pradėti vartoti daugiau vitaminų ar mineralų. Maistinių medžiagų poreikį lemia mityba, sveikatos būklė, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai ir individualūs rizikos veiksniai, o ne vien amžius.

Kai kurių medžiagų nepakankamo suvartojimo ar stokos tikimybė gali būti didesnė dėl konkrečių aplinkybių. Pavyzdžiui, visiškai augalinę mitybą pasirinkusiems žmonėms būtina užtikrinti vitamino B12 šaltinį. Nevartojant pieno produktų svarbu pasirūpinti pakankamu kalcio kiekiu iš kitų šaltinių, o gausiai menstruuojančioms moterims gali būti didesnė geležies stokos rizika. Vitamino D aprūpinimui įtakos turi metų laikas, gyvenimo būdas, mityba ir individualūs sveikatos veiksniai.

Vis dėlto galima stokos rizika nėra tas pats, kas patvirtintas trūkumas. Kai kuriais atvejais pakanka pakoreguoti mitybą, kitais gali būti naudingi laboratoriniai tyrimai ar tikslinis papildymas. Todėl prieš renkantis papildą svarbu įvertinti, kokią problemą juo siekiama išspręsti.

2022 m. JAV prevencinių paslaugų darbo grupės (USPSTF) užsakytoje sisteminėje apžvalgoje buvo įvertinti 78 atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriuose dalyvavo 324 837 žmonės. Apžvalgoje nustatyta, kad vitaminų ir mineralų papildai turėjo mažai arba visai neturėjo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei mirtingumo prevencijai. Multivitaminai galėjo būti susiję su nedideliu vėžio atvejų sumažėjimu, tačiau įrodymų nepakako nustatyti, ar jų nauda viršija galimą žalą.

Šios išvados taikomos pirmiausia ligų prevencijai bendrojoje suaugusiųjų populiacijoje. Jos nereiškia, kad papildai neturi vertės žmonėms, kuriems nustatytas maistinių medžiagų trūkumas arba yra konkreti medicininė indikacija.

Kokius papildus verta apsvarstyti?

PapildasKada verta apsvarstyti?Ką svarbu žinoti?
Multivitaminai ir mineralaiKai mityba ribota arba sunku užtikrinti pakankamą kelių medžiagų suvartojimąNėra patikimų įrodymų, kad jie savaime apsaugotų nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio.
Vitaminas DKai dėl sezono, gyvenimo būdo ar sveikatos veiksnių gali būti nepakankamas aprūpinimasReikia atskirti įprastą poreikį, stokos prevenciją ir nustatyto trūkumo gydymą.
B grupės vitaminų kompleksasKai mityba ribota, padidėjusi stokos rizika arba yra konkreti medicininė indikacijaSvarbu užtikrinti B12 šaltinį, o didelės B6 dozės gali pakenkti nervams.
Omega-3 riebalų rūgštysKai retai valgoma žuvis arba yra konkreti medicininė indikacijaMažas suvartojimas dar nereiškia, kad būtina vartoti papildus.
GeležisKai nustatytas trūkumas arba yra pagrįstas įtarimasBe reikalo vartoti nereikėtų; svarbu išsiaiškinti stokos priežastį.
KalcisKai su maistu gaunama per mažai kalcio ir nepavyksta pakankamai jo suvartoti koreguojant mitybąPirmiausia įvertinami maisto šaltiniai ir bendras suvartojamas kiekis.
MagnisKai su maistu jo gaunama nepakankamai arba yra konkrečių stokos rizikos veiksniųNėra pagrindo manyti, kad papildas visiems pagerins miegą, energiją ar raumenų veiklą.
Kreatino monohidratasKai siekiama pagerinti jėgos treniruočių rezultatus ir didinti raumenų jėgąNauda geriausiai pagrįsta vartojant kartu su pasipriešinimo treniruotėmis.
Baltymų papildasKai sunku su maistu surinkti reikiamą baltymų kiekįTai patogus baltymų šaltinis, bet nebūtinas produktas kiekvienam.

1. Multivitaminai ir mineralai: ar verta vartoti profilaktiškai?

Multivitaminų ir mineralų kompleksai gali padėti padidinti suvartojamų maistinių medžiagų kiekį, kai jų trūksta racione. Tačiau produktų sudėtis skiriasi: skiriasi vitaminų ir mineralų rūšys, dozės bei papildomi ingredientai. Todėl vien produkto pavadinimas neleidžia spręsti apie jo naudą.

Svarbiausia įvertinti, kokią problemą norima išspręsti. Jei žmogus valgo įvairų maistą, neturi žinomų stokos rizikos veiksnių ir nevartoja papildų dėl konkrečios medicininės priežasties, nėra tvirto pagrindo manyti, kad multivitaminų kompleksas savaime apsaugos nuo lėtinių ligų.

2022 m. USPSTF rekomendacijoje nurodyta, kad įrodymų nepakanka įvertinti multivitaminų naudą ir žalą širdies bei kraujagyslių ligų ir vėžio prevencijai. Tai nereiškia, kad multivitaminai niekada negali būti naudingi. Išvada yra siauresnė: turimų tyrimų nepakanka, kad juos būtų galima rekomenduoti būtent šioms ligoms išvengti.

Atskiras dėmesys reikalingas kai kuriems antioksidantams. USPSTF rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio prevencijai. Beta karoteno papildai gali didinti plaučių vėžio riziką žmonėms, kuriems ji jau padidėjusi, pavyzdžiui, rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems asmenims.

Kaip rinktis multivitaminų kompleksą?

  • Vertinkite dozes, ne tik sudėtinių dalių skaičių. Daugiau vitaminų vienoje tabletėje nebūtinai reiškia didesnę naudą.
  • Patikrinkite, ar nedubliuojate tų pačių medžiagų. Multivitaminų kompleksas kartu su atskirais papildais gali padidinti bendrą suvartojamą dozę.
  • Atsižvelkite į vaistus ir sveikatos būklę. Pavyzdžiui, vitamino K turintys produktai gali sąveikauti su varfarinu. Vartojant šį vaistą, papildų pasirinkimą reikėtų aptarti su gydytoju.
  • Nelaikykite komplekso visavertės mitybos pakaitalu. Maistas suteikia ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir skaidulų, baltymų bei kitų naudingų junginių.

Multivitaminų kompleksas gali būti patogus būdas papildyti mitybą, kai ji ribota, tačiau tai nėra privalomas kasdienis papildas visiems žmonėms po 40 metų.

2. Vitaminas D: svarbus sezonas, bet ne visiems reikia didelių dozių

Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje bei padeda palaikyti normalią kaulų būklę. Organizmas jį gauna iš maisto ir papildų, o odoje jis gaminamas veikiant ultravioletiniams B spinduliams. Kadangi natūralių vitamino D šaltinių maiste nėra daug, gyvenamoji vieta, metų laikas ir laikas lauke gali turėti įtakos aprūpinimui.

Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos 2024 m. rekomendacijose nurodoma, kad Lietuvos gyventojams vitamino D preparatus reikėtų vartoti nepakankamos insoliacijos sezonu – nuo rugsėjo iki gegužės. Tai profesinės organizacijos rekomendacijos; Lietuvoje nėra vienų nacionalinių klinikinių gairių, kurios šį klausimą reglamentuotų visiems gyventojams vienodai.

Kita vertus, 2024 m. Endokrininės draugijos klinikinėse gairėse siūloma sveikiems 50–74 metų suaugusiesiems rutiniškai nevartoti papildomo vitamino D kiekiais, viršijančiais įprastą rekomenduojamą paros normą, vien ligų prevencijos tikslu. Taip pat nerekomenduojama rutiniškai tirti vitamino D koncentracijos visiems sveikiems suaugusiesiems, neturintiems konkrečių tyrimo indikacijų.

Šios rekomendacijos nagrinėja skirtingus klausimus. Lietuvos dokumente daugiausia dėmesio skiriama sezoniniam aprūpinimui mūsų klimato sąlygomis, o Endokrininės draugijos gairėse vertinama, ar papildomos dozės, viršijančios įprastą poreikį, padeda išvengti ligų sveikiems žmonėms. Todėl tarptautinės ligų prevencijos gairės savaime nereiškia, kad vitamino D papildai niekam nereikalingi.

Kam verta įvertinti vitamino D poreikį?

Didesnio dėmesio gali reikėti žmonėms, kurie retai būna lauke, didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, turi sutrikusį riebalų pasisavinimą arba serga ligomis, turinčiomis įtakos vitamino D apykaitai. Šie veiksniai nepatvirtina trūkumo, tačiau gali būti pagrindas su sveikatos priežiūros specialistu aptarti papildymo poreikį ar tyrimą.

Vitamino D būklei įvertinti dažniausiai tiriama 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, koncentracija kraujyje. Šio tyrimo nebūtina atlikti kiekvienam žmogui kasmet. Jo tikslingumas priklauso nuo rizikos veiksnių, simptomų ir klinikinės situacijos.

Kiek vitamino D vartoti?

Dozė parenkama atsižvelgiant į amžių, mitybą, sezoną, sveikatos būklę ir tai, ar siekiama užtikrinti įprastą poreikį, ar gydyti nustatytą stoką. Rekomenduojamos paros normos nereikėtų painioti su didžiausia leistina suvartojimo riba.

JAV nacionalinių sveikatos institutų Maisto papildų biuro duomenimis, suaugusiesiems nustatyta toleruojama viršutinė vitamino D suvartojimo riba yra 100 µg (4 000 TV) per parą iš visų šaltinių. Tai nėra rekomenduojama dozė ar tikslas, kurio reikėtų siekti. Gydytojas tam tikromis aplinkybėmis gali skirti kitokį gydymo režimą, tačiau didesnių dozių nereikėtų savarankiškai vartoti ilgą laiką.

Per didelis vitamino D kiekis gali sukelti kalcio koncentracijos kraujyje padidėjimą, pykinimą, silpnumą, inkstų pažeidimą ir kitų komplikacijų. Todėl didesnė dozė nebūtinai reiškia didesnę naudą.

Vitamino D poreikį verta vertinti atsižvelgiant į Lietuvos sezonines sąlygas ir individualią riziką, tačiau didelės dozės bei reguliarūs kraujo tyrimai nėra automatiškai reikalingi kiekvienam sveikam žmogui.

3. B grupės vitaminų kompleksas: svarbu įvertinti mitybą ir dozes

B grupės vitaminai dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant energijos apykaitą, kraujodarą ir nervų sistemos veiklą. Tačiau tai nereiškia, kad B grupės kompleksas suteiks daugiau energijos ar pagerins savijautą žmogui, kurio mityboje šių vitaminų pakanka. Papildymo nauda labiausiai tikėtina tuomet, kai nepakankamai suvartojama konkrečių vitaminų, sutrikęs jų pasisavinimas arba yra kita medicininė indikacija.

Svarbu įvertinti ne tik bendrą mitybos kokybę, bet ir konkrečius jos apribojimus. Pavyzdžiui, visiškai augalinėje mityboje vitaminas B12 natūraliai negaunamas patikimais kiekiais iš nepapildytų augalinių produktų. Todėl tokią mitybą pasirinkusiems žmonėms būtina pasirūpinti patikimu B12 šaltiniu – papildais arba tinkamai šiuo vitaminu praturtintais produktais.

B12 stokos rizika gali būti didesnė ir dėl nepakankamo pasisavinimo. JAV nacionalinių sveikatos institutų Maisto papildų biuro apžvalgoje nurodoma, kad tam įtakos gali turėti virškinamojo trakto operacijos, tam tikros virškinimo sistemos ligos ir ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, metforminas gali mažinti B12 pasisavinimą, o protonų siurblio inhibitoriai ir kiti skrandžio rūgšties gamybą slopinantys vaistai gali trukdyti iš maisto išlaisvinti šį vitaminą. Vaistų savarankiškai nutraukti nereikia – prireikus su gydytoju aptariamas B12 būklės įvertinimas.

Kodėl svarbu neviršyti B grupės komplekso dozių?

Nors B grupės vitaminai dažnai parduodami viename komplekse, jų saugumo ribos skiriasi. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vitamino B6 kiekį. 2023 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), įvertinusi turimus duomenis apie nepageidaujamą poveikį, suaugusiesiems nustatė 12 mg per parą toleruojamą viršutinę vitamino B6 suvartojimo ribą iš visų šaltinių.

Ši riba daugiausia pagrįsta periferinės neuropatijos rizika – tai nervų pažeidimas, galintis pasireikšti dilgčiojimu, tirpimu ar jutimų pokyčiais. Rizika svarbi ne tik vartojant atskirą B6 preparatą, bet ir tuomet, kai vitaminas B6 yra kelių produktų sudėtyje, pavyzdžiui, B grupės komplekse ir multivitaminuose.

B grupės kompleksas nėra būtinas visiems po 40 metų. Visiškai augalinę mitybą pasirinkusiems žmonėms būtina užtikrinti B12 šaltinį, o esant pasisavinimo sutrikimų ar vartojant tam tikrus vaistus verta įvertinti individualią riziką. Renkantis kompleksą reikėtų patikrinti dozes, ypač vitamino B6, ir vengti kelių produktų, kurių sudėtyje kartojasi tos pačios medžiagos.

4. Omega-3 riebalų rūgštys: ar papildai reikalingi širdies sveikatai?

Omega-3 riebalų rūgštys nėra viena medžiaga. Mityboje svarbiausios yra alfa linoleno rūgštis (ALA), kurios yra linų sėmenyse, chia sėklose, graikiniuose riešutuose ir kai kuriuose augaliniuose aliejuose, bei ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgštys eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHA), kurių daugiausia gaunama iš riebios žuvies ir jūros gėrybių. Organizmas dalį ALA gali paversti EPA ir DHA, tačiau šis virtimas ribotas.

Todėl retai valgant žuvį EPA ir DHA suvartojama mažiau. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad kiekvienam būtina vartoti žuvų taukus: reikėtų įvertinti visą mitybą, sveikatos būklę ir papildymo tikslą.

Ką rodo širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai?

Omega-3 papildų poveikis širdies sveikatai priklauso nuo tiriamos grupės, dozės ir vertinamos baigties. JAV nacionalinių sveikatos institutų Maisto papildų biuro apžvalgoje nurodoma, kad EPA ir DHA papildai mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, tačiau tai nereiškia, kad įprasti žuvų taukai visiems vienodai sumažina infarkto ar insulto riziką.

Didelių dozių receptinių omega-3 preparatų tyrimų rezultatai taip pat nėra tiesiogiai pritaikomi įprastiems maisto papildams. Pavyzdžiui, REDUCE-IT tyrime Bhatt ir kolegos (2019) vertino 4 g per parą išgrynintos ikozapento etilo formos poveikį 8 179 pacientams, kuriems jau buvo širdies ir kraujagyslių liga arba diabetas su papildomais rizikos veiksniais, o trigliceridų koncentracija buvo padidėjusi nepaisant gydymo statinais. Per medianinį 4,9 metų stebėjimo laikotarpį pagrindinis sudėtinis širdies ir kraujagyslių įvykių rodiklis pasireiškė 17,2 % gydymo grupės dalyvių ir 22,0 % placebo grupės dalyvių. Tai buvo konkrečios receptinės medžiagos, konkrečios dozės ir padidintos rizikos pacientų tyrimas – jo rezultatų negalima automatiškai priskirti įprastiems žuvų taukams.

Kitame dideliame tyrime, STRENGTH, Nicholls ir kolegos (2020) vertino 4 g per parą EPA ir DHA mišinio preparatą daugiau kaip 13 000 padidintos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų. Tyrimas buvo nutrauktas anksčiau, nes nebuvo nustatyta, kad preparatas sumažintų pagrindinių širdies ir kraujagyslių įvykių dažnį, palyginti su kontroline grupe. Šių dviejų tyrimų skirtumai rodo, kad negalima visų omega-3 preparatų laikyti lygiaverčiais.

Ką daryti, jei žuvies valgoma retai?

Pirmiausia verta įvertinti, ar racione yra žuvies ir jūros gėrybių, o ne iš karto rinktis didelės dozės papildą. Omega-3 kapsulės nepakeičia visų žuvies maistinių savybių. Jei žuvis nevalgoma, galima apsvarstyti dumblių aliejaus produktus, kuriuose yra DHA, o kai kuriuose – ir EPA. Augaliniai ALA šaltiniai taip pat svarbūs, tačiau jų nereikėtų laikyti tiksliu EPA ir DHA pakaitalu.

Omega-3 papildai gali sukelti virškinimo sutrikimų, o didelės dozės kai kuriems žmonėms didina prieširdžių virpėjimo riziką. Vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus arba svarstant dideles dozes, verta pasitarti su gydytoju.

Praktinė išvada: omega-3 papildų poreikis priklauso nuo žuvies vartojimo, bendros mitybos ir sveikatos rizikos. Įprasti žuvų taukai nėra universalus būdas apsisaugoti nuo širdies ligų, o receptinių preparatų tyrimų rezultatų negalima perkelti visiems maisto papildams.

5. Geležis: papildyti verta tada, kai yra pagrindas

Geležis reikalinga hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui kraujyje. Jos stoka gali pasireikšti dar iki išsivystant mažakraujystei, o galimi požymiai – nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas ir sunkumai susikaupti. Tačiau šie simptomai nėra specifiniai geležies stokai, todėl vien pagal savijautą diagnozės nustatyti negalima.

Geležies poreikį ir stokos riziką veikia mityba, kraujo netekimas, pasisavinimas ir tam tikros sveikatos būklės. Gausios menstruacijos yra viena svarbiausių stokos priežasčių menstruojančioms moterims. Rizika gali būti didesnė ir nėštumo metu, dažnai duodant kraujo, esant virškinamojo trakto ligoms ar kraujavimui. Augalinėje mityboje geležies taip pat yra, tačiau augalinės kilmės neheminė geležis paprastai pasisavinama prasčiau nei heminė geležis iš mėsos ir jūros gėrybių.

Vyrams ir moterims po menopauzės nustatyta geležies stoka neturėtų būti automatiškai aiškinama nepakankama mityba. Tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti galimą kraujo netekimą ar kitą priežastį, įskaitant virškinamojo trakto ligas.

Kokie tyrimai padeda nustatyti geležies stoką?

Hemoglobino tyrimas padeda nustatyti mažakraujystę, tačiau normalus hemoglobino kiekis dar neatmeta išsekusių geležies atsargų. Geležies atsargoms įvertinti dažnai tiriamas feritinas. JAV nacionalinių sveikatos institutų Maisto papildų biuro apžvalgoje nurodoma, kad mažesnė nei 30 µg/l feritino koncentracija gali rodyti geležies stoką, tačiau rezultatą reikia vertinti atsižvelgiant į klinikinę situaciją: uždegimas gali padidinti feritino koncentraciją ir apsunkinti interpretaciją.

Kodėl nereikėtų geležies vartoti „dėl visa ko“?

Geležies papildai gali sukelti pykinimą, pilvo diskomfortą, vidurių užkietėjimą ar kitų virškinimo sutrikimų. Didelės dozės gali būti žalingos, o geležies perteklius pavojingas žmonėms, turintiems tam tikrų geležies kaupimosi sutrikimų. Be to, papildas gali užmaskuoti problemą, jei nebus nustatyta kraujo netekimo ar prasto pasisavinimo priežastis.

Kai geležies stoka patvirtinta, gydytojas parenka preparatą, dozę ir vartojimo trukmę, o prireikus stebi kraujo rodiklių pokyčius. Jei stoka susijusi su mityba, kartu verta įvertinti geležies šaltinius ir maisto derinimą. Pavyzdžiui, vitaminas C gali pagerinti neheminės geležies pasisavinimą iš augalinio maisto.

Praktinė išvada: geležies papildas labiausiai pagrįstas esant patvirtintai stokai arba aiškiai medicininei indikacijai. Nuolatinis nuovargis pats savaime nėra priežastis pradėti vartoti geležį neatlikus reikiamo įvertinimo.

6. Kalcis: pirmiausia įvertinkite, kiek jo gaunate su maistu

Kalcis būtinas kaulų ir dantų struktūrai, raumenų susitraukimui bei normaliai nervų sistemos veiklai. Kaulų sveikatai svarbus ne tik kalcio suvartojimas, bet ir vitamino D aprūpinimas, fizinis aktyvumas, hormoniniai veiksniai bei bendra sveikatos būklė.

Kalcio poreikį galima patenkinti ne vien pieno produktais. Jo yra kalciu praturtintuose augaliniuose gėrimuose, kai kuriuose tofu produktuose, valgomus kaulus turinčiose konservuotose žuvyse, taip pat tam tikrose daržovėse. Tačiau šių produktų kalcio kiekis skiriasi, todėl verta tikrinti etiketes ir įvertinti bendrą paros suvartojimą.

Nevartojant pieno produktų, kalcio gali trūkti, jei jų nepakeičia kiti kalcio šaltiniai. Tačiau vien pieno produktų atsisakymas nepatvirtina trūkumo – svarbu, ką žmogus valgo vietoj jų.

Ar kalcio papildai apsaugo nuo kaulų lūžių?

Svarbu atskirti pakankamo kalcio kiekio užtikrinimą nuo papildų vartojimo siekiant išvengti lūžių. JAV prevencinių paslaugų darbo grupės 2018 m. rekomendacijoje nurodyta, kad sveikoms, bendruomenėje gyvenančioms moterims po menopauzės kasdien vartojami ne didesni kaip 1 000 mg kalcio ir 400 TV vitamino D kiekiai neapsaugojo nuo lūžių. Didesnių dozių nauda šiai baigčiai buvo nepakankamai aiški. 2024 m. darbo grupė paskelbė atnaujintos rekomendacijos projektą, kuriame taip pat nerekomenduota rutiniškai vartoti vitamino D su kalciu vien siekiant išvengti lūžių 60 metų ir vyresniems suaugusiesiems, gyvenantiems bendruomenėje.

Šios rekomendacijos nėra skirtos žmonėms, kuriems diagnozuota osteoporozė, nustatyta kalcio ar vitamino D stoka arba yra kitų specifinių medicininių indikacijų. Joms gali reikėti individualaus gydymo plano.

Kada kalcio papildas gali būti naudingas?

Papildą galima apsvarstyti, jei su maistu gaunama per mažai kalcio ir mitybos nepavyksta pakoreguoti. Tokiu atveju papildas turėtų padengti trūkstamą kiekį, o ne automatiškai suteikti didelę dozę virš to, kas jau gaunama su maistu.

Kalcio papildai gali sukelti vidurių užkietėjimą ir kai kuriems žmonėms didinti inkstų akmenų riziką. Jie taip pat gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, todėl svarbus vartojimo laikas ir bendras sveikatos kontekstas.

Praktinė išvada: kalcio papildas nėra privalomas visiems po 40 metų. Pirmiausia reikėtų įvertinti mitybą, o papildą rinktis tada, kai maisto šaltinių nepakanka arba yra konkreti medicininė priežastis.

7. Magnis: svarbus mineralas, bet ne universalus vaistas nuo mėšlungio ar nemigos

Magnis dalyvauja šimtuose fermentinių reakcijų, įskaitant energijos gamybą, baltymų sintezę, nervų sistemos veiklą ir raumenų susitraukimą. Jo yra riešutuose, sėklose, ankštiniuose produktuose, viso grūdo grūduose ir žaliose lapinėse daržovėse.

Magnio nepakankamumo rizika gali padidėti, kai mityba labai ribota, yra tam tikrų virškinamojo trakto ligų arba ilgai vartojami kai kurie vaistai. Tačiau mėšlungis, nuovargis ir miego sutrikimai gali turėti daug priežasčių, todėl vien šie simptomai nepatvirtina magnio stokos.

Ar magnis pagerina miegą?

Magnio papildai dažnai reklamuojami kaip priemonė miegui gerinti, tačiau mokslinių įrodymų nepakanka tvirtai rekomendacijai visiems suaugusiesiems. Tyrimai skiriasi dalyvių amžiumi, magnio forma, doze, vartojimo trukme ir miego vertinimo metodais. Todėl rezultatai nėra lengvai palyginami, o galimas poveikis nebūtinai pritaikomas žmonėms, kurių magnio suvartojimas jau pakankamas.

Panašiai ir dėl naktinių kojų mėšlungių: papildas nėra patikimai veiksmingas visais atvejais. Jei mėšlungis kartojasi, reikėtų įvertinti jo galimas priežastis, o ne automatiškai manyti, kad trūksta magnio.

Kokių atsargumo priemonių reikia?

Didelės magnio papildų dozės gali sukelti viduriavimą, pykinimą ir pilvo spazmus. Inkstų funkcijos sutrikimų turintiems žmonėms magnio perteklius gali būti ypač pavojingas, nes organizmui sunkiau jį pašalinti. Magnis taip pat gali trukdyti pasisavinti kai kuriuos antibiotikus ir bisfosfonatus, todėl gali reikėti atskirti jų vartojimo laiką.

Praktinė išvada: magnio papildą verta rinktis tada, kai mityboje jo nepakanka arba yra pagrįsta stokos rizika. Nemigai ar mėšlungiui gydyti jis neturėtų būti laikomas universaliu sprendimu.

8. Kreatino monohidratas: naudingas sportuojantiems, bet ne visiems būtinas

Kreatinas yra organizme natūraliai randamas junginys, padedantis greitai atkurti energiją trumpų, intensyvių fizinių pastangų metu. Jo taip pat gaunama su maistu, daugiausia iš mėsos ir žuvies. Iš papildų kreatino monohidratas yra geriausiai ištirta forma.

Po 40 metų kreatinas gali būti aktualus žmonėms, kurie siekia išlaikyti ar didinti raumenų jėgą ir reguliariai atlieka pasipriešinimo treniruotes. Vis dėlto svarbu atskirti paties kreatino poveikį nuo treniruočių poveikio: pagrindinis stimulas raumenims išlaikyti ir stiprinti yra fizinis krūvis, o papildas gali suteikti papildomos naudos.

Ką rodo tyrimai?

Kreider ir kolegų (2017) poziciniame dokumente, paskelbtame Journal of the International Society of Sports Nutrition, apibendrinti kreatino saugumo ir veiksmingumo tyrimai. Autoriai nurodė, kad kreatino monohidratas gali pagerinti didelio intensyvumo fizinio krūvio rezultatus ir padėti didinti liesąją kūno masę, ypač kartu su pasipriešinimo treniruotėmis. Šios išvados nėra vien tik vyresnių suaugusiųjų tyrimų rezultatas, todėl jų nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad kreatinas visiems po 40 metų apsaugo nuo raumenų masės mažėjimo.

Tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis taip pat rodo, kad kreatino ir jėgos treniruočių derinys gali pagerinti kai kuriuos jėgos rodiklius. Tačiau poveikis raumenų masei ir kasdienėms fizinėms funkcijoms ne visuose tyrimuose būna vienodas. Todėl kreatinas nėra treniruočių, tinkamos mitybos ar reabilitacijos pakaitalas.

Kiek vartojama?

Dažnas tyrimuose naudojamas palaikomasis kreatino monohidrato kiekis yra 3–5 g per parą. Kai kuriuose protokoluose taikomas pradinis didesnės dozės etapas, tačiau jis nėra būtinas norint palaipsniui padidinti kreatino atsargas raumenyse. Vartojant pastovią mažesnę dozę, šios atsargos didėja lėčiau.

Pradėjus vartoti kreatiną, kūno masė gali šiek tiek padidėti dėl didesnio vandens kiekio raumenyse. Tai nebūtinai reiškia riebalų masės padidėjimą. Šis pokytis svarbus vertinant kūno svorį ar sportinius rezultatus.

Sveikiems suaugusiesiems įprastos kreatino monohidrato dozės tyrimuose paprastai toleruojamos gerai. Tačiau esant inkstų ligai, vartojant vaistus, galinčius paveikti inkstų funkciją, ar turint kitų reikšmingų sveikatos sutrikimų, papildą reikėtų aptarti su gydytoju. Kreatino vartojimas taip pat gali paveikti kreatinino koncentraciją kraujyje, todėl apie jį svarbu informuoti sveikatos priežiūros specialistą, vertinantį inkstų funkcijos tyrimus.

Praktinė išvada: kreatino monohidratas yra pagrįstas pasirinkimas reguliariai jėgos treniruotes atliekantiems žmonėms, norintiems pagerinti treniruočių rezultatus. Tačiau jo nereikia automatiškai rekomenduoti visiems, kuriems per 40 metų.

9. Baltymų papildai: ar po 40 metų jų reikia daugiau?

Baltymai būtini raumenims, fermentams, hormonams ir daugeliui kitų organizmo struktūrų bei funkcijų. Pakankamas baltymų kiekis svarbus tiek sportuojantiems, tiek fiziškai aktyviems žmonėms, tačiau baltymų milteliai nėra būtini, jei reikiamas kiekis gaunamas su maistu.

Baltymų poreikį lemia kūno masė, fizinis aktyvumas, energijos suvartojimas, sveikatos būklė ir tikslai. Vien amžius virš 40 metų nereiškia, kad kiekvienam reikia didinti baltymų kiekį ar pradėti vartoti išrūgų baltymų papildus.

Ką rodo sisteminė tyrimų apžvalga?

Morton ir kolegų (2018) sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje išanalizuoti 49 tyrimai, kuriuose dalyvavo 1 863 suaugusieji. Tyrimuose baltymų papildai buvo derinami su pasipriešinimo treniruotėmis, trunkančiomis bent šešias savaites.

Baltymų papildymas, palyginti su vien treniruotėmis, vidutiniškai buvo susijęs su papildomu 0,30 kg liesosios kūno masės padidėjimu ir 2,49 kg didesniu vieno maksimalaus pakartojimo jėgos rodiklio pokyčiu. Tai statistiškai reikšmingi, tačiau vidutiniškai gana nedideli papildomi pokyčiai. Didžiausią reikšmę vis tiek turėjo pačios treniruotės.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad papildomas liesosios kūno masės prieaugis mažėjo didėjant bendram baltymų suvartojimui. Šioje analizėje daugiau nei maždaug 1,6 g baltymų kilogramui kūno masės per parą nebebuvo susiję su papildomu liesosios kūno masės prieaugiu dėl treniruočių. Tai nėra universali viršutinė riba visiems žmonėms ar visoms sveikatos būklėms, tačiau rodo, kad labai didelis baltymų kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos.

Kada baltymų milteliai gali būti naudingi?

Baltymų papildas gali būti patogus, jei dėl darbo grafiko, apetito, mitybos pasirinkimų ar treniruočių sunku su maistu gauti pakankamai baltymų. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie reguliariai sportuoja, riboja suvartojamą energijos kiekį arba nevalgo kai kurių baltymų šaltinių.

Baltymų galima gauti iš žuvies, mėsos, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių augalų, sojų produktų, riešutų ir sėklų. Augalinės mitybos atveju verta rinktis įvairius baltymų šaltinius ir užtikrinti pakankamą bendrą suvartojimą.

Svarbu nepamiršti, kad baltymų milteliai nėra automatiškai geresni už įprastą maistą. Renkantis produktą verta patikrinti baltymų kiekį porcijoje, bendrą sudėtį, pridėtinį cukrų ir kitus ingredientus. Žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga ar turintiems gydytojo nurodytų baltymų suvartojimo apribojimų, poreikį reikėtų vertinti individualiai.

Praktinė išvada: baltymų papildai naudingi tada, kai padeda pasiekti tinkamą bendrą baltymų kiekį. Jei jo pakanka su maistu, papildas nebūtinai suteiks papildomos naudos.

Išvada

Po 40 metų svarbiausia ne sukaupti kuo daugiau papildų, o nustatyti, kurių maistinių medžiagų iš tiesų gali trūkti ir kokį tikslą siekiama pasiekti.

Vitaminų ir mineralų papildai gali būti pagrįsti esant nepakankamam suvartojimui, nustatytai stokai ar konkrečiai medicininei indikacijai. Omega-3 papildų nauda priklauso nuo mitybos ir sveikatos rizikos, o geležies preparatų nereikėtų vartoti neįvertinus stokos tikimybės. Kalcio ir magnio papildai prasmingi tada, kai jų nepakanka su maistu arba yra konkreti priežastis juos vartoti.

Kreatino monohidratas ir baltymų papildai pirmiausia aktualūs fizinį aktyvumą derinantiems su jėgos treniruotėmis ir norintiems užtikrinti tinkamą mitybą. Tačiau nei vienas iš jų nepakeičia reguliaraus fizinio aktyvumo, visavertės mitybos ir pakankamo miego.

Geriausias pasirinkimas – ne didžiausias papildų skaičius, o tinkamai parinkta priemonė, atitinkanti konkretaus žmogaus mitybą, sveikatos būklę ir tikslus.

Šaltiniai

  1. O’Connor E. A. ir kt. (2022). Vitamin and Mineral Supplements for the Primary Prevention of Cardiovascular Disease and Cancer: Updated Evidence Report and Systematic Review for the US Preventive Services Task Force. JAMA, 327(23), 2334–2347. https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2793446
  2. US Preventive Services Task Force (2022). Vitamin, Mineral, and Multivitamin Supplementation to Prevent Cardiovascular Disease and Cancer: Preventive Medication. https://www.uspreventiveservicestaskforce.org/uspstf/recommendation/vitamin-supplementation-to-prevent-cvd-and-cancer-preventive-medication
  3. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Multivitamin/mineral Supplements: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/MVMS-HealthProfessional/
  4. Lietuvos šeimos gydytojų kolegija (2024). Vitamino D stygiaus diagnostikos, profilaktikos ir gydymo rekomendacijos. https://www.lsgk.lt/vitamino-d-stygiaus-diagnostikos-profilaktikos-ir-gydymo-rekomendacijos-2024-m/
  5. Demay M. B. ir kt. (2024). Vitamin D for the Prevention of Disease: An Endocrine Society Clinical Practice Guideline. Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. https://www.endocrine.org/clinical-practice-guidelines/vitamin-d-for-prevention-of-disease
  6. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Vitamin D: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/
  7. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Vitamin B12: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminB12-HealthProfessional/
  8. EFSA Panel on Nutrition, Novel Foods and Food Allergens (2023). Scientific opinion on the tolerable upper intake level for vitamin B6. EFSA Journal, 21(5), 8006. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2023.8006
  9. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Omega-3 Fatty Acids: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/
  10. Bhatt D. L. ir kt. (2019). Cardiovascular Risk Reduction with Icosapent Ethyl for Hypertriglyceridemia. New England Journal of Medicine, 380, 11–22. https://doi.org/10.1056/NEJMoa1812792
  11. Nicholls S. J. ir kt. (2020). Effect of High-Dose Omega-3 Fatty Acids vs Corn Oil on Major Adverse Cardiovascular Events in Patients at High Cardiovascular Risk: The STRENGTH Randomized Clinical Trial. JAMA, 324(22), 2268–2280. https://doi.org/10.1001/jama.2020.22258
  12. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Iron: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-HealthProfessional/
  13. US Preventive Services Task Force (2018). Vitamin D, Calcium, or Combined Supplementation for the Primary Prevention of Fractures in Community-Dwelling Adults. https://www.uspreventiveservicestaskforce.org/uspstf/recommendation/vitamin-d-calcium-or-combined-supplementation-for-the-primary-prevention-of-fractures-in-adults-preventive-medication
  14. US Preventive Services Task Force (2024). Draft Recommendation: Vitamin D, Calcium, or Combined Supplementation for the Primary Prevention of Falls and Fractures in Community-Dwelling Adults. https://www.uspreventiveservicestaskforce.org/uspstf/draft-recommendation/vitamin-d-calcium-combined-supplementation-primary-prevention-falls-fractures-communitydwelling-adults
  15. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Calcium: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Calcium-HealthProfessional/
  16. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Magnesium: Fact Sheet for Health Professionals. https://ods.od.nih.gov/factsheets/magnesium-healthprofessional/
  17. Kreider R. B. ir kt. (2017). International Society of Sports Nutrition position stand: safety and efficacy of creatine supplementation in exercise, sport, and medicine. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 14, 18. https://doi.org/10.1186/s12970-017-0173-z
  18. Morton R. W. ir kt. (2018). A systematic review, meta-analysis and meta-regression of the effect of protein supplementation on resistance training-induced gains in muscle mass and strength in healthy adults. British Journal of Sports Medicine, 52(6), 376–384. https://doi.org/10.1136/bjsports-2017-097608
Parašykite komentarą
Pirkinių krepšelis Uždaryti