Atslūgus visoms emocijoms nusprendžiau aprašyti savo startą svarbiausiose metų varžybose – 100 kilometrų bėgimo Lietuvos ir Baltijos šalių čempionate. Viso šio rašymo tikslas, nuskambės gal ir banalokai, bet populiarinti bėgimą tautiečių tarpe.
Jau prieš kelis mėnesius, kaip pradėjau ruoštis šiam bėgimui, tapo aišku – kad susidursiu su didžiausią konkurenciją per visus tris šio čempionato gyvavimo metus. Sužinojęs bėgikų sąrašą, besiruošiančių šioms varžyboms, išskyriau netgi 8 bėgikus, kurie drąsiai gali pretenduoti į nugalėtojo titulą. Kaip ten bebūtų, didžiausias spaudimas slėgė mane, nes ne jie, o aš vykau ginti dukart iškovoto titulo. Tiesa viskas persikėlė iš nuostabaus kampelio Nidos į didingąjį Vilnių.
Į sostinę atvykau gerai pasiruošęs ir žinojau, kad ne mano jėgos gali sutrukdyti man laimėti, bet dar geriau pasiruošęs varžovas. Prieš ši startą pirmą kartą gyvenime taikiau vadinamąją „šešių dienų dietą“. Tai dieta, kai atletas tris dienas vartoja vien baltymus, be jokių angliavandenių, o paskutines tris dienas prieš varžybas atvirkščiai – vien angliavandenius. Todėl visai nenuostabu, kad atėjus varžybų rytui jaučiausi žvėriškai energingai.
Likus valandai iki starto baigiau gurkšnoti ,,Vitargo“ angliavandenių gėrimą, kuriuo dariau angliavandenių įkrovą visas tris dienas per minėtą dietą.
Nuaidėjus starto šūviui aiškiai žinojau savo taktiką, kurios sau pažadėjau laikytis, kad ir kas benutiktų. Pažadų sau laikausi, ne išimtis buvo ir šios varžybos. Nepasidaviau pagundai žūtbūt laikytis kelių iškart į priekį nuskuodusių bėgikų. Ir kantriai, atrodo tarsi pamiršęs savo karštą būdą, net iki 48 kilometro bėgau tik 6 – 9 pozicijose. Būtent nubėgęs apie pusę distancijos pradėjau žymiai didinti bėgimo spartą. Nors jau keli bėgikai buvo net 2-3 kilometrais arčiau finišo nei aš, tvirtai žinojau, kad tik laiko klausimas kada juos „pagausiu“. Tuo labiau patikėti leido ir visą distanciją man padėjusio draugo Juliaus žodžiai apie kritusį pirmaujančių bėgikų tempą.
Dar po kelių kilometrų išgirdau savo trenerio raginimą – liepimą „reikia laimėti“. Tada kilometro laiką padidinau iki 4.05 – 4.25 ir tik jau minėto Juliaus paklausęs ir bijodamas paskutiniųjų kilometrų kančios, tempo nedidinau dar labiau. Oras keitėsi kaip keičiasi merginų nuotaikos. Čia lyja kaip iš kibiro, čia jau reikia akinių nuo saulės. Tokio pobūdžio oras per varžybas pasitaikė pirmą kartą ir jis nebuvo itin palankus man ar kitiems, tačiau tai kur kas geriau nei 32 laipsniai Italijoje per pasaulio čempionatą prieš keletą mėnesių.
Likus dvidešimt kilometrų iki finišo jau bėgau antras, trasoje nebebuvo nei daug titulų turinčio V. Gražio, nei neseniai respubliką apibėgusio A. Ardzijausko. Tačiau liko mano geras draugas G. Grinius, kurio pašėlęs tempas ir žmonos palaikymas jau tada man leido suprasti, kad aukščiau jau nebepakilsiu. Dabar turėjau tik vienintelę misiją – niekam neatiduoti garbingo, tiesa šiek tiek, apmaudaus sidabro. Išvydęs besišypsančius gerų draugių veidus, supratau, kad tai padaryti bus lengviau ir trečiojoje vietoje bėgančio broliuko iš Latvijos arčiau nei per kilometrą aš neprisileidau. Visąlaik bėgęs asmeninio rekordo tempu, paskutinius kilometrus jau bėgau rėkdamas iš bendro nuovargio ir skausmo, bet tempą numečiau tik nežymiai. Kirtau finišo liniją ir laikrodis rodė 7:46, 20. Tai asmeninis, ilgokai lauktas, rezultatas, kuris sako, kad nuo paskutinio geriausio laiko pasiekto pieš pora metų Gibraltare tai greičiau visomis 7 minutėmis.
Šitomis eilutėmis taip pat norėčiau tarti ačiū visiems, kurie prisidėjo prie to, kad galėčiau visai Lietuvai ir Baltijos šalims pasakyti, kokie valingi ir užsispyrę esam mes, pamario ir Klaipėdos krašto žmonės.
Ypač dėkoju žmonėms, kurie buvo su manim tą lietingą šeštadienį tiek Vingio parke, tiek mintimis. Taip pat savo treneriui P. Rakštikui, kitiems žymiems treneriams, kurie man padėjo savo patarimais varžybų metu. Esu labai dėkingas firmoms „Joma“ ir „Maistas sportui“, bėgikų klubui „Šviesos kariai“, seimo nariui Kęstui Komskiui už svarią pagalbą ruošiantis šioms ir kitoms varžyboms.
Ilgų distancijų bėgikas Ruslanas Seitkalijevas