Jeigu prieš menstruacijas svarstyklės parodo kilogramu daugiau, tai dar nereiškia, kad priaugta kilogramu riebalų. Menstruacinio ciklo metu keičiasi hormonų koncentracijos, skysčių pasiskirstymas, apetitas ir kai kurioms moterims – suvartojamos energijos kiekis. Dėl to kūno svoris gali laikinai svyruoti net tada, kai ilgalaikė mityba ir fizinis aktyvumas iš esmės nesikeičia.
Norint suprasti šiuos pokyčius, pirmiausia reikia suprasti patį ciklą. Menstruacijos yra tik viena menstruacinio ciklo dalis – hormoniniai pokyčiai prasideda gerokai anksčiau.
Kaip veikia menstruacinis ciklas?
Menstruacinis ciklas prasideda pirmąją kraujavimo dieną. Vidutinis ciklas dažnai apibūdinamas kaip 28 dienų, tačiau realybėje jo trukmė tarp moterų ir tarp skirtingų ciklų gali skirtis. Ciklas susideda iš dviejų pagrindinių kiaušidžių fazių – folikulinės ir liuteininės, o tarp jų vyksta ovuliacija.
Pagrindiniai hormonai, kuriuos svarbu suprasti kalbant apie svorį ir savijautą, yra estrogenas ir progesteronas.
1. Menstruacijos – naujo ciklo pradžia
Jeigu nėštumas neįvyksta, ankstesnio ciklo pabaigoje sumažėja progesterono ir estrogeno koncentracijos.
Gimdos gleivinė, kuri ankstesnio ciklo metu buvo paruošta galimam nėštumui, pradeda atsisluoksniuoti. Tai ir yra menstruacinis kraujavimas.
Todėl pirmoji menstruacijų diena kartu yra pirmoji naujo ciklo diena.
2. Folikulinė fazė – didėja estrogeno koncentracija
Po ciklo pradžios kiaušidėse pradeda bręsti folikulai. Vienas iš jų paprastai tampa dominuojančiu ir ruošiasi ovuliacijai.
Šiuo laikotarpiu palaipsniui didėja estrogeno, daugiausia estradiolio, koncentracija. Jis skatina gimdos gleivinės atsinaujinimą ir storėjimą.
Svarbu, kad folikulinė fazė nėra visoms vienodo ilgio. Būtent jos trukmė yra viena iš priežasčių, kodėl ciklai gali būti skirtingo ilgio.
3. Ovuliacija – hormoninis ciklo vidurio pokytis
Kai dominuojantis folikulas subręsta ir estrogeno koncentracija pasiekia tam tikrą lygį, pasikeičia hormoninis signalas smegenyse ir hipofizėje. Įvyksta staigus liuteinizuojančio hormono padidėjimas, kuris paskatina ovuliaciją.
Ovuliacijos metu kiaušidė išskiria subrendusią kiaušialąstę.
Svarbu neįsiminti, kad ovuliacija būtinai vyksta 14-ą dieną. Tai tik 28 dienų ciklo pavyzdys. Ovuliacijos laikas gali skirtis, todėl kalendorinis skaičiavimas nėra universalus.
4. Liuteininė fazė – didėja progesterono koncentracija
Po ovuliacijos buvusio folikulo vietoje susidaro geltonkūnis. Jis pradeda gaminti daugiau progesterono, taip pat išskiria estrogeną.
Progesteronas padeda paruošti ir palaikyti gimdos gleivinę galimam nėštumui. Šiuo laikotarpiu taip pat šiek tiek pakyla bazinė kūno temperatūra.
Jeigu nėštumas neįvyksta, geltonkūnis regresuoja. Progesterono ir estrogeno koncentracijos sumažėja, gimdos gleivinė pradeda irti ir prasideda naujos menstruacijos.
Taigi ciklas iš esmės atrodo taip:
| Ciklo etapas | Kas vyksta su hormonais? | Kas vyksta organizme? |
|---|---|---|
| Menstruacijos | Estrogeno ir progesterono koncentracijos yra mažos | Pasišalina gimdos gleivinė |
| Folikulinė fazė | Palaipsniui didėja estrogeno koncentracija | Bręsta folikulas, atkuriama gimdos gleivinė |
| Ovuliacija | Estrogeno pokytis sukelia liuteinizuojančio hormono šuolį | Iš kiaušidės išsiskiria kiaušialąstė |
| Liuteininė fazė | Padidėja progesterono, taip pat yra estrogeno | Organizmas ruošiasi galimam nėštumui |
| Ciklo pabaiga | Jei nėštumas neįvyksta, estrogeno ir progesterono koncentracijos mažėja | Prasideda naujos menstruacijos |
Tai yra supaprastinta schema. Tikras hormonų profilis nėra toks tolygus, o ciklo trukmė ir ovuliacijos laikas gali skirtis.
Kodėl dėl menstruacinio ciklo gali padidėti svoris?
Dabar galima suprasti svarbiausią dalyką: svarstyklių rodmuo priklauso ne tik nuo riebalų masės.
Kūno svoris bet kurią konkrečią dieną priklauso nuo:
- riebalų masės;
- raumenų ir kitų liesųjų audinių;
- organizmo vandens;
- virškinamojo trakto turinio;
- glikogeno ir su juo susijusio vandens;
- kitų trumpalaikių pokyčių.
Menstruacinio ciklo metu ypač svarbus gali būti skysčių pokytis.
2023 m. žurnale American Journal of Human Biology Spyridon Kanellakis ir kolegos paskelbė tyrimą, kuriame 42 moterų kūno svoris, kūno apimtys ir kūno sudėtis buvo vertinami du kartus per savaitę per visą ciklą.
Menstruacijų metu kūno svoris buvo vidutiniškai 0,45 kg didesnis nei pirmąją ciklo savaitę. Tuo pačiu ekstraląstelinio vandens kiekis padidėjo apie 0,47 kg. Kitų statistiškai reikšmingų kūno sudėties pokyčių tyrėjai nenustatė.
Tai labai svarbi išvada: šiame tyrime maždaug pusės kilogramo svorio padidėjimas menstruacijų metu daugiausia buvo susijęs su vandens pokyčiu, o ne su riebalų masės padidėjimu.
Tačiau 0,45 kg nereikėtų paversti „norma visoms moterims“. Individualūs svorio svyravimai gali būti mažesni arba didesni.
Kodėl prieš menstruacijas jaučiamės „sunkesnės“?
Prieš menstruacijas kai kurioms moterims pasireiškia priešmenstruacinio sindromo simptomai.
Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija tarp fizinių simptomų nurodo:
- pilvo pūtimą;
- svorio padidėjimą;
- rankų ar pėdų tinimą;
- krūtų jautrumą;
- apetito pokyčius ir maisto potraukį;
- nuovargį;
- virškinimo sistemos simptomus.
Todėl jausmas, kad prieš menstruacijas kūnas tapo „sunkesnis“, gali būti visiškai realus, net jeigu riebalų masė iš esmės nepasikeitė.
Čia svarbu atskirti pojūtį ir kūno masę nuo riebalinio audinio pokyčio.
Ar svoris būna didesnis prieš menstruacijas ar jų metu?
Vienos universalios dienos nėra.
Skirtingi tyrimai naudoja skirtingas ciklo fazių apibrėžtis, o individualūs atsakai taip pat skiriasi. Vis dėlto tyrimai rodo tendenciją, kad antroje ciklo pusėje ir aplink menstruacijas gali būti daugiau skysčių bei didesnis kūno svoris.
Pavyzdžiui, Kanellakis ir kolegų tyrime didžiausias vidutinis skirtumas buvo nustatytas būtent menstruacijų metu.
Kitas tyrimas padeda suprasti, kad ir subjektyvus skysčių kaupimosi pojūtis turi ciklinį pobūdį.
Elizabeth White ir kolegos 2011 m. žurnale Journal of Women’s Health paskelbė perspektyvų tyrimą, kuriame buvo analizuojami 62 moterų 765 menstruaciniai ciklai. Skysčių kaupimosi pojūtis buvo didžiausias pirmąją menstruacijų dieną ir mažesnis ciklo viduryje.
Todėl nėra prasmės nustatyti vieną „teisingą“ svorio padidėjimo dieną. Daug naudingiau stebėti savo individualų ciklinį modelį.
Ar dėl menstruacinio ciklo padidėja apetitas?
Čia moksliniai duomenys gana įdomūs.
2025 m. žurnale Nutrition Reviews paskelbtoje Jessica A. L. Tucker ir kolegų sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo išanalizuota 15 duomenų rinkinių, kuriuose dalyvavo 330 moterų.
Tyrėjai nustatė, kad liuteininėje fazėje – laikotarpiu po ovuliacijos ir prieš menstruacijas – energijos suvartojimas vidutiniškai buvo didesnis nei folikulinėje fazėje.
Apskaičiuotas vidutinis skirtumas buvo apie 168 kcal per dieną.
Tačiau tai nėra skaičius, kurį reikėtų taikyti kiekvienai moteriai.
Į tyrimų apžvalgą pateko skirtingo dizaino tyrimai, skyrėsi ciklo fazių nustatymo metodai ir mitybos vertinimas. Todėl teisinga išvada būtų tokia:
antroje ciklo pusėje kai kurioms moterims apetitas ir energijos suvartojimas gali padidėti, tačiau pokyčio dydis yra individualus.
Tai taip pat paaiškina, kodėl prieš menstruacijas gali būti sunkiau laikytis tokio pat kalorijų deficito kaip kitomis ciklo dienomis.
Ar dėl ciklo „sulėtėja medžiagų apykaita“?
Šis teiginys dažnai pateikiamas pernelyg paprastai.
Yra duomenų, kad po ovuliacijos ramybės energijos sąnaudos gali šiek tiek padidėti.
2020 m. Melissa Benton, Andrea Hutchins ir J. Jay Dawes žurnale PLOS ONE paskelbė sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, apėmusią 30 tyrimų, iš kurių 26 tyrimai su 318 moterų buvo įtraukti į metaanalizę.
Bendra analizė parodė nedidelį ramybės energijos sąnaudų padidėjimą liuteininėje fazėje. Tačiau autoriai nustatė svarbų apribojimą: naujesniuose, nuo 2000 m. paskelbtuose tyrimuose šis poveikis buvo mažesnis ir statistiškai nebereikšmingas.
Dar naujesnė Anežka Hurtová, Marta Gimunová ir Michaela Beníčková 2026 m. sisteminė apžvalga, paskelbta Frontiers in Physiology, įvertino 7 tyrimus, paskelbtus 2020–2025 m.
Penkiuose tyrimuose buvo pastebėta tendencija, kad ramybės energijos sąnaudos liuteininėje fazėje yra didesnės, o keturiuose padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas. Tyrimuose apskaičiuotas pokytis buvo maždaug 30–120 kcal per dieną.
Tačiau autoriai pabrėžė, kad tai yra nedidelis, maždaug 3–5 % pokytis, kurį gali būti sunku atskirti nuo įprastų kasdienių biologinių svyravimų ir matavimo paklaidos.
Todėl teiginys:
„Per menstruacijas medžiagų apykaita smarkiai pagreitėja“
būtų netikslus.
Tikslesnė išvada:
kai kurioms moterims antroje ciklo pusėje ramybės energijos sąnaudos gali šiek tiek padidėti, tačiau šis pokytis nėra toks didelis, kad vienas pats paaiškintų ryškius svorio svyravimus.
Kas labiau keičia svorį – hormonai ar papildomos kalorijos?
Dažnai tai nėra „arba–arba“.
Ciklo metu gali veikti keli mechanizmai vienu metu:
hormoniniai pokyčiai → skysčių pasiskirstymo pokyčiai → laikinas kūno svorio padidėjimas
ir
hormoniniai bei kiti ciklo pokyčiai → didesnis apetitas → didesnis energijos suvartojimas.
Pirmasis mechanizmas gali pakeisti svarstyklių rodmenį per labai trumpą laiką, net ir be riebalų prieaugio.
Antrasis, jeigu dėl jo reguliariai suvartojama daugiau energijos, jau gali turėti įtakos ilgalaikiam kūno svoriui.
Todėl svarbu jų nesumaišyti.
0,5 kg daugiau svarstyklėse po kelių dienų nėra tas pats, kas 0,5 kg daugiau riebalų.
Kaip atskirti vandens svyravimą nuo riebalų prieaugio?
Vienas svarbiausių požymių yra laikas.
Jeigu svoris:
- padidėja kelioms dienoms prieš menstruacijas;
- menstruacijų metu išlieka didesnis;
- po jų vėl sumažėja;
tai labiau atitinka trumpalaikio ciklinio svyravimo modelį.
Jeigu svoris:
- didėja palaipsniui per daugelį savaičių;
- nesumažėja pasibaigus menstruacijoms;
- didėja per kelis ciklus iš eilės;
tuomet vien menstruacinis ciklas tokio pokyčio greičiausiai nepaaiškina.
Žinoma, tai nėra diagnostinis testas. Kūno svorį veikia ir druskos bei angliavandenių suvartojimas, fizinis aktyvumas, žarnyno turinys, miegas ir daugybė kitų veiksnių.
Kodėl nereikėtų lyginti bet kurių dviejų svėrimų?
Tarkime:
birželio 5 d. – 64,8 kg
ir
birželio 19 d. – 65,7 kg.
Vien šių dviejų skaičių nepakanka išvadai, kad priaugta 0,9 kg riebalų.
Jeigu pirmasis svėrimas buvo folikulinės fazės pradžioje, o antrasis – vėlyvoje liuteininėje fazėje, dalį skirtumo gali sudaryti ciklo metu vykstantys skysčių pokyčiai.
Todėl moterims, kurios seka kūno svorį, naudinga žinoti ne tik datą, bet ir ciklo etapą.
Kaip sekti svorį, kad menstruacijos nesuklaidintų?
Jeigu tikslas – įvertinti ilgalaikę svorio tendenciją, svarbiausia ne viena konkreti diena.
Praktiška:
- Svertis panašiomis sąlygomis, pavyzdžiui, ryte po tualeto ir prieš valgį.
- Registruoti menstruacijų pradžią.
- Vertinti kelių savaičių ar mėnesių tendenciją.
- Jeigu ciklai gana reguliarūs, palyginti panašias ciklo fazes.
- Nevertinti vieno svorio padidėjimo prieš menstruacijas kaip automatinio riebalų prieaugio.
Toks požiūris leidžia atskirti trumpalaikį svyravimą nuo ilgalaikės tendencijos.
Ar ciklas gali paveikti kūno sudėties matavimus?
Taip, todėl čia taip pat reikia atsargumo.
Kūno sudėties tyrimuose naudojami skirtingi metodai, o kai kurie iš jų priklauso nuo organizmo hidratacijos.
Šükran Nazan Koşar ir kolegos 2022 m. tyrė 30 fiziškai aktyvių jaunų moterų kūno sudėtį vidurinėje folikulinėje ir vidurinėje liuteininėje fazėse, naudodami dvigubos energijos rentgeno absorbcijos metodą ir bioelektrinės varžos analizę.
Kūno masė liuteininėje fazėje buvo didesnė, tačiau bendra kūno vandens, riebalų masės ir riebalų procento reikšmė tarp šių dviejų fazių reikšmingai nesiskyrė. Tyrėjai taip pat pabrėžė didelį individualių reakcijų skirtumą.
Todėl jeigu kūno sudėtis matuojama pakartotinai, sąlygas verta standartizuoti ir, jeigu įmanoma, matuoti panašioje ciklo fazėje.
Ar dėl ciklo reikia keisti mitybą?
Nebūtinai.
Nėra pagrindo manyti, kad kiekviena moteris turi turėti atskirą „menstruacijų dietą“.
Tačiau jeigu pastebite, kad prieš menstruacijas:
- alkis tampa didesnis;
- norisi dažniau užkandžiauti;
- sumažėja energija;
- padidėja pilvo pūtimas;
gali būti prasminga ne kovoti su šiais pojūčiais, o iš anksto pritaikyti mitybą.
Pavyzdžiui:
| Situacija | Praktinis sprendimas |
|---|---|
| Didesnis alkis | Užtikrinti pakankamai baltymų ir skaidulų pagrindiniuose valgymuose |
| Norisi dažniau užkandžiauti | Turėti iš anksto suplanuotą sotų užkandį |
| Stipriau norisi saldumynų | Nebūtina visiškai drausti – galima planuoti nedidelę porciją |
| Jaučiamas pūtimas | Stebėti individualią reakciją į dideles porcijas, labai sūrų maistą ir kitus simptomus provokuojančius produktus |
| Svarstyklės rodo daugiau | Vertinti kelių savaičių tendenciją, o ne vieną dieną |
Tai nėra speciali svorio metimo strategija menstruacijoms. Tai tiesiog būdas atsižvelgti į individualų ciklo poveikį valgymui ir savijautai.
O jeigu svorio svyravimai labai dideli?
Ne kiekvieną patinimą ar svorio padidėjimą reikėtų automatiškai priskirti menstruaciniam ciklui.
Jeigu simptomai yra labai ryškūs, kartojasi kiekvieną ciklą ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta juos aptarti su gydytoju.
Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija rekomenduoja simptomus registruoti bent 2–3 mėnesius, kartu žymint menstruacijų datas. Tai padeda nustatyti, ar simptomai iš tiesų kartojasi tam tikroje ciklo dalyje.
Tai ypač svarbu, jeigu kartu pasireiškia labai stiprus pilvo pūtimas, ryškus tinimas, neįprasti kraujavimo pokyčiai ar kiti simptomai, kurie nėra įprasti konkrečiai moteriai.
Ką svarbiausia suprasti apie svorį menstruacinio ciklo metu?
| Klausimas | Ką rodo dabartiniai duomenys? |
|---|---|
| Ar ciklo metu gali padidėti svoris? | Taip. Kai kuriuose tyrimuose nustatytas laikinas svorio padidėjimas aplink menstruacijas. |
| Ar tai reiškia riebalų prieaugį? | Nebūtinai. Tyrimai rodo svarbų skysčių vaidmenį. |
| Ar prieš menstruacijas gali padidėti apetitas? | Taip, vidutiniškai antroje ciklo pusėje energijos suvartojimas kai kuriuose tyrimuose buvo didesnis. |
| Ar medžiagų apykaita ciklo metu labai pagreitėja? | Ne. Jei ramybės energijos sąnaudos padidėja, pokytis paprastai yra nedidelis. |
| Ar visoms moterims svoris keičiasi vienodai? | Ne. Individualūs skirtumai yra dideli. |
| Ar verta sekti ciklą sveriantis? | Taip, ypač jei norima suprasti savo individualų svorio svyravimo modelį. |
| Ar dėl ciklo reikia keisti visą mitybos planą? | Ne. Tačiau galima atsižvelgti į individualius apetito ir savijautos pokyčius. |
DUK
Kiek kilogramų normalu priaugti prieš menstruacijas?
Vieno skaičiaus nėra. 2023 m. tyrime, kuriame dalyvavo 42 moterys, menstruacijų metu kūno svoris vidutiniškai buvo apie 0,45 kg didesnis nei pirmąją ciklo savaitę. Šis pokytis daugiausia buvo susijęs su ekstraląstelinio vandens padidėjimu.
Ar prieš menstruacijas priaugti kilogramai yra riebalai?
Nebūtinai. Trumpalaikį svorio padidėjimą gali lemti skysčiai, žarnyno turinys ir kiti pokyčiai. Apie riebalų prieaugį labiau sprendžiama pagal ilgalaikę svorio tendenciją, o ne vienos ar kelių dienų rodmenis.
Kada svoris būna didžiausias?
Tai individualu, tačiau tyrimuose didesnis svoris ir skysčių kaupimosi pojūtis dažnai stebimi vėlyvoje ciklo dalyje ir aplink menstruacijas.
Ar per menstruacijas reikia valgyti daugiau?
Nebūtinai. Kai kurioms moterims antroje ciklo pusėje apetitas padidėja. 2025 m. metaanalizėje vidutinis energijos suvartojimo skirtumas tarp folikulinės ir liuteininės fazių buvo apie 168 kcal per dieną, tačiau tai yra grupės vidurkis, o ne individuali norma.
Ar menstruacinis ciklas pagreitina medžiagų apykaitą?
Kai kuriuose tyrimuose po ovuliacijos nustatytas nedidelis ramybės energijos sąnaudų padidėjimas. Naujausia 2026 m. sisteminė apžvalga nurodė maždaug 30–120 kcal per dieną intervalą skirtinguose tyrimuose, tačiau pabrėžė, kad poveikis nedidelis ir tyrimų rezultatai nevienodi.
Ar verta svertis per menstruacijas?
Taip, galima. Tačiau vienos dienos rodmens nereikėtų vertinti kaip realaus kūno riebalų pokyčio. Svarbiau stebėti tendenciją ir žinoti, kurioje ciklo fazėje buvo atliktas matavimas.
Ar menstruacinis ciklas gali paveikti kūno riebalų procento matavimą?
Kai kurie kūno sudėties matavimo metodai gali būti jautrūs hidratacijos pokyčiams. Tyrimai rodo, kad vidutiniai riebalų masės pokyčiai tarp ciklo fazių dažnai būna nedideli arba nenustatomi, tačiau individualūs svyravimai gali būti nemaži.
Ką daryti, jeigu prieš menstruacijas labai pučia pilvą ir didėja svoris?
Pirmiausia verta stebėti, ar tai kartojasi tuo pačiu ciklo metu. Jeigu simptomai ryškūs arba trukdo kasdieniam gyvenimui, juos verta aptarti su gydytoju. ACOG rekomenduoja simptomus ir menstruacijų datas registruoti kelis mėnesius, kad būtų galima įvertinti jų pasikartojimo modelį.
Išvada
Menstruacinis ciklas gali keisti svarstyklių rodmenis, tačiau trumpalaikis svorio padidėjimas prieš menstruacijas ar jų metu nėra automatiškai riebalų prieaugis.
Svarbų vaidmenį gali turėti skysčių pokyčiai. 2023 m. tyrime menstruacijų metu nustatytas maždaug 0,45 kg didesnis kūno svoris daugiausia sutapo su ekstraląstelinio vandens padidėjimu.
Antroje ciklo pusėje kai kurioms moterims taip pat gali padidėti apetitas ir energijos suvartojimas, o ramybės energijos sąnaudos gali šiek tiek padidėti. Tačiau šie pokyčiai nėra vienodi visoms moterims ir nėra tokie dideli, kad vieni paaiškintų visus svorio svyravimus.
Todėl vertinant svorį svarbiausia žiūrėti ne į vieną skaičių, o į ilgalaikę tendenciją ir jos santykį su menstruaciniu ciklu.
Šaltiniai
- Kanellakis S. ir kt. (2023). Changes in body weight and body composition during the menstrual cycle. American Journal of Human Biology.
- Tucker J. A. L. ir kt. (2025). The Effect of the Menstrual Cycle on Energy Intake: A Systematic Review and Meta-analysis. Nutrition Reviews.
- Benton M. J., Hutchins A. M., Dawes J. J. (2020). Effect of menstrual cycle on resting metabolism: A systematic review and meta-analysis. PLOS ONE.
- Hurtová A., Gimunová M., Beníčková M. (2026). Resting metabolic rate fluctuations across the menstrual cycle: a systematic review. Frontiers in Physiology.
- Koşar Ş. N. ir kt. (2022). Whole and segmental body composition changes during mid-follicular and mid-luteal phases of the menstrual cycle in recreationally active young women. Annals of Human Biology.
- National Institute of Child Health and Human Development. About Menstruation.
- American College of Obstetricians and Gynecologists. Premenstrual Syndrome.
- American College of Obstetricians and Gynecologists (2023). Management of Premenstrual Disorders.
- NCBI Bookshelf. Physiology, Menstrual Cycle.
