Atėjus rudeniui vis dažniau kyla klausimas: ar organizmui netrūksta vitamino D? Vien iš savijautos į šį klausimą atsakyti sunku. Nuovargis, energijos stoka, raumenų maudimas ar prastesnė nuotaika nėra specifiniai vitamino D trūkumo požymiai.
Jeigu norima patikimai įvertinti vitamino D būklę, svarbiausias tyrimas yra 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, koncentracija kraujyje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam sveikam žmogui rudenį būtina atlikti kraujo tyrimą. 2024 m. Endokrininės draugijos klinikinėse gairėse nerekomenduojama rutininė 25(OH)D patikra bendrai sveikų žmonių populiacijai, kai nėra konkrečios priežasties tirti.
Lietuvoje rudens–žiemos laikotarpis vitamino D požiūriu yra reikšmingas dėl mažesnio UVB spinduliuotės prieinamumo. Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos 2024 m. rekomendacijose nepakankamos insoliacijos sezonas apibrėžiamas kaip rugsėjis–gegužė.
Todėl svarbiausias klausimas nėra „ar jau ruduo?“, o ar konkrečiam žmogui yra priežasčių įtarti vitamino D stoką ir ar reikalingas tyrimas.
Ką iš tikrųjų rodo vitamino D kraujo tyrimas?
Vitaminas D organizme atlieka daug funkcijų, tačiau geriausiai žinoma jo reikšmė kalcio ir fosforo apykaitai bei kaulų būklei. Vitaminas D gaunamas su maistu ir papildais, taip pat gaminamas odoje veikiant ultravioletinei B spinduliuotei.
Patekęs į organizmą vitaminas D pirmiausia kepenyse paverčiamas į 25(OH)D, o vėliau vyksta tolesnė jo apykaita, įskaitant aktyvios formos – 1,25-dihidroksivitamino D – susidarymą.
Vertinant vitamino D atsargas organizme, pagrindinis rodiklis yra būtent 25(OH)D. Aktyvios vitamino D formos 1,25(OH)₂D tyrimas šiam tikslui paprastai netinka, nes jo koncentracija kraujyje yra griežtai reguliuojama ir ilgai išlieka normali net tada, kai vitamino D atsargos jau sumažėjusios.
„Pagrindinis vitamino D būklės rodiklis yra 25(OH)D koncentracija kraujyje.“
JAV Nacionalinių akademijų ir NIH ekspertų apžvalga
Svarbu ir tai, kad laboratoriniai metodai nėra visiškai vienodi. Skirtingi tyrimo metodai gali pateikti šiek tiek skirtingus rezultatus, todėl vitamino D koncentraciją geriausia vertinti kartu su laboratorijos nurodytu intervalu ir klinikine situacija.
Kokie yra matavimo vienetai?
25(OH)D koncentracija dažniausiai nurodoma nmol/l arba ng/ml.
Perskaičiavimas:
1 ng/ml = 2,5 nmol/l
| 25(OH)D koncentracija | Atitiktis ng/ml |
|---|---|
| 30 nmol/l | 12 ng/ml |
| 50 nmol/l | 20 ng/ml |
| 75 nmol/l | 30 ng/ml |
| 100 nmol/l | 40 ng/ml |
| 150 nmol/l | 60 ng/ml |
Kokia vitamino D koncentracija yra per maža?
Čia prasideda viena dažniausių painiavų kalbant apie vitaminą D: skirtingos organizacijos naudoja ne visiškai vienodas ribas, o 2024 m. Endokrininės draugijos gairės apskritai neapibrėžia vienos universalios 25(OH)D koncentracijos, kuri būtų „pakankama“ visiems sveikiems žmonėms.
JAV Nacionalinių akademijų ekspertų vertinime:
- <30 nmol/l – koncentracija, siejama su vitamino D trūkumo rizika;
- 30–<50 nmol/l – kai kuriems žmonėms gali būti nepakankama;
- ≥50 nmol/l – laikoma pakankama daugumai žmonių kaulų ir bendrai sveikatai.
Tačiau tai nėra universalus klinikinis „normalumo“ standartas. Optimalios koncentracijos visai populiacijai nėra tiksliai nustatytos.
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos 2024 m. rekomendacijose pateikiamas kitoks praktinis tikslas – 100–150 nmol/l. Tai yra konkrečių Lietuvos rekomendacijų siūlomas intervalas ir neturėtų būti interpretuojamas taip, kad, pavyzdžiui, 80 nmol/l automatiškai reiškia vitamino D trūkumą.
Todėl vieno skaičiaus iš laboratorinio atsakymo nepakanka. Rezultatą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kodėl tyrimas atliktas, kokia žmogaus sveikatos būklė ir kokiomis rekomendacijomis vadovaujamasi.
Kodėl šios ribos apskritai skiriasi?
Vitamino D tyrimų interpretavimas nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti.
2024 m. Endokrininės draugijos gairėse pažymima, kad ankstesniuose stebėjimo tyrimuose nustatyta daug sąsajų tarp 25(OH)D koncentracijos ir įvairių ligų. Tačiau sąsaja dar neįrodo, kad žema vitamino D koncentracija yra konkrečios ligos priežastis.
„Nors 25(OH)D koncentracija siejama su daugeliu ligų, priežastinis ryšys tarp jos ir daugelio šių sutrikimų nėra aiškiai nustatytas.“
Demay ir kolegos, 2024 m., Endocrine Society klinikinės praktikos gairės
Tai labai svarbi detalė. Jei žmonėms, sergantiems tam tikra liga, dažniau nustatomas mažesnis vitamino D kiekis, dar nereiškia, kad vien vitamino D padidinimas sumažins tos ligos riziką.
Būtent todėl šiuolaikinėse gairėse daugiau dėmesio skiriama ne „idealiam skaičiui“ visiems žmonėms, o konkrečiai klinikinei situacijai.
Ar ruduo iš tiesų keičia vitamino D kiekį?
Taip, vitamino D būklė gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo sezono.
2024 m. Slovėnijoje atliktas tyrimas įdomus tuo, kad tie patys sveiki žmonės buvo vertinti skirtingais metų laikais. Tyrime dalyvavo 87 suaugusieji, o 25(OH)D koncentracija buvo reikšmingai mažesnė žiemą nei vasarą: vidutiniškai 44,1 nmol/l žiemą ir 75,0 nmol/l vasarą.
„25(OH)D koncentracija žiemą buvo reikšmingai mažesnė nei vasarą.“
Osredkar ir kolegos, 2024 m.
Šio tyrimo nereikėtų tiesiogiai perkelti visiems Lietuvos gyventojams – Slovėnija nėra Lietuva, o tyrime dalyvavo palyginti nedidelė grupė. Tačiau jis aiškiai parodo biologinį principą: sezonas gali turėti reikšmingos įtakos vitamino D būklei.
Pagrindinė priežastis – UVB spinduliuotė. Būtent ji odoje inicijuoja vitamino D3 gamybą. Šio proceso intensyvumas priklauso nuo platumos, sezono, paros laiko, debesuotumo, aprangos, odos pigmentacijos ir kitų veiksnių.
Lietuvos rekomendacijose dėl mažesnio insoliacijos laikotarpio vitamino D profilaktika aptariama rugsėjo–gegužės mėnesiais.
Tačiau sezonas pats savaime nėra diagnozė. Vien faktas, kad atėjo spalis, dar nereiškia, kad konkrečiam žmogui būtinas 25(OH)D tyrimas.
Ar galima iš simptomų suprasti, kad trūksta vitamino D?
Dažniausiai – ne.
Internete dažnai pateikiami ilgi vitamino D trūkumo simptomų sąrašai: nuovargis, mieguistumas, prastesnė nuotaika, raumenų silpnumas, dažnesnės infekcijos ir panašiai. Problema ta, kad šie simptomai nėra specifiniai vitaminui D.
Juos gali lemti miego stoka, geležies trūkumas, skydliaukės veiklos sutrikimai, infekcijos, nepakankamas energijos kiekis maiste, psichologinė įtampa, fizinio aktyvumo pokyčiai ir daugybė kitų priežasčių.
Todėl teiginys „jaučiuosi pavargęs, vadinasi, man trūksta vitamino D“ nėra moksliškai pagrįstas.
Sunkus ir ilgai trunkantis vitamino D trūkumas yra kita situacija. Jis gali sutrikdyti kaulų mineralizaciją, sukelti osteomaliaciją suaugusiesiems, raumenų silpnumą ir prisidėti prie kaulų pažeidžiamumo.
Simptomai gali būti priežastis pasikonsultuoti su gydytoju, bet ne pakaitalas vitamino D tyrimui.
Kam vitamino D tyrimas aktualesnis?
Rutininė visų sveikų suaugusiųjų patikra nerekomenduojama. Tačiau tyrimas gali būti pagrįstas, kai yra didesnė vitamino D trūkumo rizika arba konkreti klinikinė priežastis.
Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurie:
- turi osteoporozę ar kitų kaulų mineralizacijos sutrikimų;
- yra patyrę mažos energijos lūžių;
- turi nepaaiškinamą kaulų ar raumenų skausmą;
- mažai būna saulėje;
- turi nutukimą;
- serga ligomis, kurios gali sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą, pavyzdžiui, celiakija ar uždegiminėmis žarnyno ligomis;
- yra po bariatrinių operacijų;
- serga tam tikromis kepenų ar inkstų ligomis;
- vartoja vaistus, galinčius paveikti vitamino D apykaitą;
- turi kitų gydytojo nustatytų vitamino D trūkumo rizikos veiksnių.
Čia svarbus principas: tyrimas turėtų atsakyti į konkretų klinikinį klausimą, o ne būti atliekamas vien todėl, kad vitamino D tyrimas tapo populiarus.
Ar vitamino D pakanka gauti su maistu?
Maistas gali prisidėti prie vitamino D kiekio, tačiau natūraliai vitamino D turinčių produktų nėra labai daug.
Svarbiausi šaltiniai:
| Maisto produktas | Pastabos |
|---|---|
| Riebios žuvys | Vienas reikšmingiausių natūralių vitamino D šaltinių |
| Žuvų kepenų produktai | Gali turėti daug vitamino D |
| Kiaušinių tryniai | Vitamino D yra, tačiau kiekis nėra labai didelis |
| UV spinduliuote paveikti grybai | Gali būti vitamino D2 šaltinis |
| Vitaminu D praturtinti produktai | Kiekis priklauso nuo konkretaus produkto |
Vis dėlto vien mitybos ne visada pakanka palaikyti optimalią vitamino D būklę, ypač tuo metų laiku, kai UVB spinduliuotės poveikis yra mažesnis.
Todėl vitamino D būklę lemia kelių šaltinių visuma: saulės poveikis, mityba, papildai ir individuali organizmo fiziologija.
Vitaminas D2 ar D3?
Papilduose naudojamos dvi pagrindinės vitamino D formos: D2 – ergokalciferolis ir D3 – cholekalciferolis.
2023 m. publikuotoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo palyginti 20 tyrimų, kuriuose vertintas D2 ir D3 poveikis 25(OH)D koncentracijai. Apibendrinti duomenys parodė, kad D3 bendrą 25(OH)D koncentraciją didino labiau nei D2. Kasdienių dozių tyrimuose skirtumas taip pat buvo išlikęs.
„Vitaminas D3 labiau padidina 25(OH)D koncentraciją nei vitaminas D2.“
van den Heuvel ir kolegos, 2023 m.
Tai yra svarbi informacija renkantis papildą, tačiau reikia tiksliai suprasti, ką parodė tyrimas: jis vertino 25(OH)D koncentracijos pokytį, o ne tai, kad D3 būtinai sukelia geresnius klinikinius rezultatus kiekvienam žmogui.
Ar vitaminas D padeda išvengti kvėpavimo takų infekcijų?
Tai viena sričių, kur biologinis vitamino D vaidmuo ir klinikinių tyrimų rezultatai dažnai suplakami į vieną.
2017 m. BMJ publikuotoje individualių dalyvių duomenų metaanalizėje buvo išanalizuoti 25 atsitiktinių imčių tyrimai, iš viso 11 321 dalyvis. Bendroje analizėje vitamino D papildai buvo susiję su mažesne ūminių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Poveikis buvo ryškesnis žmonėms, kurie vitaminą D vartojo kasdien arba kas savaitę, nevartodami didelių vienkartinių dozių, ir ypač tiems, kurių pradinė 25(OH)D koncentracija buvo labai maža.
Tyrime tarp kasdien ar kas savaitę vitaminą D vartojusių žmonių ryšys buvo ypač ryškus, kai pradinė 25(OH)D koncentracija buvo <25 nmol/l. Tačiau tai nereiškia, kad vitamino D papildai apsaugo nuo peršalimo kiekvieną žmogų.
„Vitamino D papildai sumažino ūminių kvėpavimo takų infekcijų riziką, ypač vartojant kasdien arba kas savaitę ir esant labai mažai pradinei 25(OH)D koncentracijai.“
Martineau ir kolegos, 2017 m.
Šio tyrimo rezultatus svarbu vertinti kartu su vėlesniais tyrimais ir klinikinėmis gairėmis. Vitaminas D nėra vaistas nuo peršalimo ir nėra pagrindo didinti jo dozę vien dėl noro „stiprinti imunitetą“.
Ar vitaminas D apsaugo nuo kaulų lūžių?
Vitaminas D neabejotinai svarbus normaliai kaulų fiziologijai. Tačiau klausimas, ar papildų vartojimas sveikiems žmonėms automatiškai sumažina lūžių riziką, yra gerokai sudėtingesnis.
2022 m. dideliame VITAL tyrime dalyvavo 25 871 žmogus, o vitamino D3 grupė penkerius metus vartojo po 2000 TV per parą. Tyrimo dalyviai nebuvo atrinkti dėl vitamino D trūkumo, osteoporozės ar mažos kaulų masės. Vitamino D vartojimas reikšmingai nesumažino bendrų, ne stuburo ar klubo lūžių rizikos.
„Vitamino D3 papildymas reikšmingai nesumažino lūžių rizikos, palyginti su placebu.“
LeBoff ir kolegos, 2022 m., VITAL tyrimas
Šis rezultatas ypač svarbus todėl, kad tyrimas buvo didelis ir ilgalaikis. Tačiau jo negalima interpretuoti taip, kad vitaminas D nereikalingas kaulams. Tyrimas atsako į kitą klausimą: ar papildomas 2000 TV vitamino D vartojimas sveikiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, neatrinktiems dėl vitamino D trūkumo, sumažina lūžių riziką? Atsakymas buvo neigiamas.
2019 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė taip pat parodė, kad vitamino D papildai vieni reikšmingai nesumažino bendrų ar klubo lūžių rizikos, nors vitamino D ir kalcio derinys kai kuriuose tyrimuose buvo susijęs su mažesne lūžių rizika.
Tai dar kartą parodo, kodėl nustatyto vitamino D trūkumo gydymo ir profilaktinio papildų vartojimo sveikiems žmonėms negalima laikyti tuo pačiu dalyku.
Ar didesnė vitamino D dozė reiškia didesnę naudą?
Ne.
Vitamino D papildų atveju principas „daugiau – geriau“ neveikia.
2023 m. sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo įvertinti 22 atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose iš viso dalyvavo 12 952 žmonės. Tyrimuose vertintas ilgalaikis 3200–4000 TV vitamino D vartojimas per parą. Metaanalizė parodė didesnę hiperkalcemijos riziką, taip pat nedidelį, bet statistiškai reikšmingą kritimų ir hospitalizacijos rizikos padidėjimą.
„3200–4000 TV vitamino D per parą dozės gali padidinti hiperkalcemijos ir kai kurių kitų nepageidaujamų reiškinių riziką.“
Zittermann ir kolegos, 2023 m.
Tai nereiškia, kad tokios dozės niekada nenaudojamos medicinoje. Esant nustatytam trūkumui gydytojas gali skirti kitokią, kartais didesnę dozę konkrečiam laikotarpiui.
Tačiau gydomoji dozė nėra tas pats, kas ilgalaikė profilaktinė dozė sveikam žmogui.
Per didelis vitamino D kiekis gali sukelti hiperkalcemiją – per didelę kalcio koncentraciją kraujyje. Todėl savarankiškai didinti dozę vien dėl to, kad „vitaminas D yra naudingas“, nėra racionalu.
Kada verta pakartoti vitamino D tyrimą?
Jeigu 25(OH)D tyrimas buvo atliktas dėl nustatyto trūkumo ir pradėtas tikslingas gydymas ar papildymas, pakartotinio tyrimo laikas priklauso nuo klinikinės situacijos.
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos 2024 m. rekomendacijose suaugusiesiems numatytas pakartotinis 25(OH)D koncentracijos įvertinimas maždaug po 2–3 mėnesių nuo vitamino D vartojimo pradžios, kai toks pakartotinis vertinimas yra reikalingas.
Tačiau sveikam žmogui, kuris tiesiog nusprendė vartoti vitaminą D profilaktiškai, nuolatinis 25(OH)D matavimas nėra savaime būtinas. 2024 m. Endokrininės draugijos gairės būtent nerekomenduoja rutininės sveikų suaugusiųjų patikros.
Ką svarbu žinoti apie vitamino D papildus?
Svarbiausia atskirti profilaktiką nuo gydymo.
Profilaktinis vartojimas skirtas palaikyti pakankamą vitamino D kiekį, kai nėra diagnozuoto trūkumo. Gydymas – tai konkrečiai nustatyto vitamino D trūkumo ar kitos medicininės būklės koregavimas, kai dozė parenkama atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir žmogaus sveikatos būklę.
Lietuvos rekomendacijos pateikia konkrečias vitamino D vartojimo schemas, tačiau jų nereikėtų paversti universalia formule „tokios dozės reikia visiems“.
Ypač nereikėtų savarankiškai ilgą laiką vartoti didelių dozių. Tyrimai rodo, kad didesnė dozė ne visada reiškia didesnę naudą, o tam tikromis aplinkybėmis gali didinti nepageidaujamų reiškinių riziką.
Ką galima teigti apie vitamino D naudą?
Europos Sąjungoje vitaminui D yra patvirtinti konkretūs sveikatingumo teiginiai. Tarp jų – kad vitaminas D:
- padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją bei panaudojimą;
- padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje;
- padeda palaikyti normalią kaulų būklę;
- padeda palaikyti normalią raumenų funkciją;
- padeda palaikyti normalią dantų būklę;
- padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Šie teiginiai gali būti vartojami tik laikantis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų.
Svarbu nepainioti patvirtinto teiginio apie fiziologinę vitamino D funkciją su pažadu, kad papildas apsaugos nuo konkrečios ligos, ją gydys ar pašalins tam tikrą simptomą.
Ką verta įvertinti šį rudenį?
Jeigu norite suprasti, ar jums gali trūkti vitamino D, pirmiausia verta įvertinti ne simptomų sąrašą, o savo rizikos veiksnius.
Paklauskite savęs:
- Ar didžiąją dienos dalį praleidžiu patalpose?
- Ar mano mityboje yra vitamino D turinčių produktų?
- Ar turiu kaulų ar raumenų sveikatos problemų?
- Ar anksčiau buvo nustatyta maža 25(OH)D koncentracija?
- Ar turiu virškinimo sistemos ligų, galinčių sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą?
- Ar vartoju vaistus, galinčius paveikti vitamino D apykaitą?
- Ar turiu kitų vitamino D trūkumo rizikos veiksnių?
Jeigu rizika yra didesnė, verta su gydytoju aptarti, ar reikalingas 25(OH)D kraujo tyrimas.
Jeigu rizikos veiksnių nėra, vien rudens pradžia savaime nereiškia, kad būtina atlikti tyrimą. Šiuolaikinės gairės būtent ragina vengti rutininio sveikų žmonių tikrinimo, kai nėra aiškios indikacijos.
DUK
Ar vitamino D trūkumą galima nustatyti pagal simptomus?
Ne patikimai. Nuovargis, energijos stoka ar raumenų maudimas nėra specifiniai vitamino D trūkumo požymiai. Būklei įvertinti naudojamas 25(OH)D kraujo tyrimas.
Koks tyrimas parodo vitamino D kiekį?
Svarbiausias tyrimas yra 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, koncentracija kraujyje.
Ar visiems rudenį reikėtų pasidaryti vitamino D tyrimą?
Ne. 2024 m. Endokrininės draugijos gairėse nerekomenduojama rutininė sveikų suaugusiųjų patikra, kai nėra konkrečių indikacijų.
Kokia vitamino D koncentracija laikoma normalia?
Vienos universalios ribos nėra. Skirtingos organizacijos naudoja skirtingus kriterijus, o Lietuvos rekomendacijos pateikia savo tikslinį intervalą. Todėl rezultatą reikia vertinti pagal konkrečią situaciją ir taikomas rekomendacijas.
Ar vitaminas D3 geresnis už D2?
Tyrimų metaanalizėje D3 veiksmingiau nei D2 didino bendrą 25(OH)D koncentraciją. Tačiau tai yra poveikis laboratoriniam rodikliui, o ne automatinis įrodymas, kad D3 visais atvejais suteikia didesnę klinikinę naudą.
Ar didesnė vitamino D dozė yra geresnė?
Ne. Ilgalaikis didesnių dozių vartojimas gali didinti hiperkalcemijos ir kai kurių kitų nepageidaujamų reiškinių riziką.
Ar vitaminas D apsaugo nuo peršalimo?
Kai kurių metaanalizių duomenimis, reguliarus vitamino D vartojimas gali šiek tiek sumažinti ūminių kvėpavimo takų infekcijų riziką, ypač kai pradinė vitamino D koncentracija yra labai maža. Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad vitaminas D apsaugo nuo infekcijų kiekvienam žmogui.
Kada kartoti vitamino D tyrimą?
Jeigu tyrimas atliktas dėl nustatyto trūkumo ir pradėtas tikslingas papildymas, Lietuvos 2024 m. rekomendacijose nurodomas maždaug 2–3 mėnesių laikotarpis iki pakartotinio vertinimo.
Išvada
Jeigu norite sužinoti, ar organizmui trūksta vitamino D, patikimiausias praktinis atsakymas yra 25(OH)D kraujo tyrimas, o ne simptomų sąrašas.
Rudens–žiemos laikotarpiu Lietuvoje vitamino D būklei verta skirti daugiau dėmesio, nes UVB spinduliuotės prieinamumas yra mažesnis. Tačiau pats sezonas nėra diagnozė, o sveikam žmogui rutininis vitamino D tyrimas nebūtinai reikalingas.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo svarbią kitą pusę: nustatytą vitamino D trūkumą reikia vertinti ir koreguoti, tačiau vien didesnė 25(OH)D koncentracija ar didesnė papildų dozė savaime nereiškia geresnės sveikatos. Todėl svarbiausia atskirti vitamino D būklės koregavimą nuo bandymo papildais gydyti ar užkirsti kelią ligoms, kurioms tokia nauda nėra pakankamai įrodyta.
Šaltiniai
- Demay M. B., Pittas A. G., Bikle D. D., et al. (2024). Vitamin D for the Prevention of Disease: An Endocrine Society Clinical Practice Guideline. Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 109(8), 1907–1947. doi: 10.1210/clinem/dgae290.
- Lietuvos šeimos gydytojų kolegija (2024). Vitamino D stygiaus diagnostikos, profilaktikos ir gydymo rekomendacijos, 2024 m.
- NIH Office of Dietary Supplements. Vitamin D – Health Professional Fact Sheet.
- Pludowski P., Grant W. B., Bhattoa H. P., et al. (2022). Vitamin D supplementation guidelines for general population and groups at risk of vitamin D deficiency: Central and Eastern European Expert Consensus Statement. Nutrients, 14(1), 148.
- Osredkar J., Vičič V., Hribar M., et al. (2024). Seasonal variation of total and bioavailable 25-hydroxyvitamin D [25(OH)D] in the healthy adult Slovenian population. Acta Biochimica Polonica, 71, 13108. doi: 10.3389/abp.2024.13108.
- van den Heuvel E. G. H., Lips P., Schoonmade L. J., Lanham-New S. A., van Schoor N. M. (2024). Comparison of the Effect of Daily Vitamin D2 and Vitamin D3 Supplementation on Serum 25-Hydroxyvitamin D Concentration (Total 25(OH)D, 25(OH)D2, and 25(OH)D3) and Importance of Body Mass Index: A Systematic Review and Meta-Analysis. Advances in Nutrition, 15(1), 100133. doi: 10.1016/j.advnut.2023.09.016.
- Martineau A. R., Jolliffe D. A., Hooper R. L., et al. (2017). Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory tract infections: systematic review and meta-analysis of individual participant data. BMJ, 356, i6583. doi: 10.1136/bmj.i6583.
- LeBoff M. S., Chou S. H., Ratliff K. A., et al. (2022). Supplemental Vitamin D and Incident Fractures in Midlife and Older Adults. New England Journal of Medicine, 387(4), 299–309. doi: 10.1056/NEJMoa2202106.
- Zittermann A., Trummer C., Theiler-Schwetz V., Pilz S. (2023). Long-term supplementation with 3200 to 4000 IU of vitamin D daily and adverse events: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. European Journal of Nutrition, 62(4), 1833–1844. doi: 10.1007/s00394-023-03124-w.
- Weaver C. M., Alexander D. D., Boushey C. J., et al. (2019). Vitamin D and Calcium for the Prevention of Fracture: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA, 322(8), 717–729. doi: 10.1001/jama.2019.10683.
- European Commission. Commission Regulation (EU) No 432/2012 – authorised health claims for vitamin D.
