Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę.
Išjungdami šį pranešimą arba toliau naršydami šioje svetainėje sutinkate su maistassportui.lt slapukų naudojimo politika. Supratau

Adaptacijos aplinkos temperatūrai

Įvairūs

Žmogus pajėgus išgyventi ir didelio šalčio ir karšto bei drėgno klimato sąlygomis…

ADAPTACIJOS APLINKOS TEMPERATŪRAI
Straipsnio autorius: EGIDIJUS TUTKUS (Lietuvos Olimpinio Centro kineziterapeutas)

Šaltis. Žmogus pajėgus išgyventi ir didelio šalčio ir karšto bei drėgno klimato sąlygomis. Tačiau kūno temperatūra pastoviai išlieka tokia pati – 36,6 0C. Netgi, žmonių gyvenančių poliariniuose rajonuose kūno temperatūra tik 0,2 laipsnio mažesnė nei tropikų gyventojo.

Žemėjant oro temperatūrai didėja kūno ir aplinkos temperatūrų skirtumas. Tai sąlygoja šilumos praradimą. Pagrindinė organizmo reakcija, apsauganti nuo greito šilumos praradimo yra periferinių (odos) kraujagyslių spindžio sumažėjimas (vazokonstrikcija) ir šilumos gamybos suaktyvėjimas. Labiausiai išreikšta vazokonstrikcija yra galūnių kraujagyslėse. Kojų ir rankų pirštų kraujotaka gali sumažėti iki 100 kartų. Dažniausiai ir nušąla būtent rankų ir kojų pirštai, bei ausys. Galvos kraujagyslės žymiai mažiau susitraukia, todėl žmogus gali prarasti iki 25 proc. šilumos per nepridengtą galvą.

Gyvybiškai svarbių organų reakcija į temperatūros žemėjimą

37 C0
Normali temperatūra, gali atsirasti drebulys
36 C0
Šalčio pojūtis, „žąsies oda“, vidutiniškas drebulys
35 C0
Nekontroliuojamas drebulys, koordinacijos sutrikimai
34 C0
Iracionalus elgesys, sulėtėjusi kalba
33 C0
Lėtėja pulsas, vyzdžiai išsiplečia, neįmanoma vaikščioti
32 C0
Pasunkėjęs kvėpavimas, sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis, mieguistumas
31 C0
Kraujo spaudimas nebepalaikomas tinkamame lygyje
30 C0
Žmogus dar gali išgyventi, galimas sąmonės praradimas
 
Šaltyje žmogus pradeda drebėti – tokiu būdu raumenys gamina šilumą – tai kitas adaptacijos šalčiui mechanizmas. Kuo intensyvesnis drebėjimas tuo intensyviau raumenys gamina šilumą. Šaltoje aplinkoje deguonies suvartojimas ramybėje padidėja. Lygiagrečiai padidėja ir širdies sistolinis tūris.
 
Vidutinio intensyvumo fizinio krūvio metu deguonies suvartojama daugiau nei komforto sąlygomis. Didėjant intensyvumui deguonies suvartojimas nebepriklauso nuo aplinkos temperatūros – raumenys pakankamai pagamina šilumos ir kūno temperatūros reguliacija stabilizuojasi. Atliekant fizinį darbą susidaro didelis kiekis metabolinės šilumos, kuri sušildo kūną, tuo pačiu palaikydama didelį darbingumą. Nekontroliuojamas drebulys gali padidinti medžiagų apykaitos dydį 2-5 kartus,
Maksimali dinaminė jėga tiesiogiai susijusi su aplinkos temperatūra (tam tikrose ribose). Todėl rungtyse, kur reikalinga didelė dinaminė jėga (sprintas, šuoliai) rezultatai sumažėja žemose temperatūrose.
 
Šalčio aklimatizacija:
  • Sumažėjęs šilumos praradimas
  • Medžiagų apykaitos padidėjimas.
Reikia pažymėti, kad subjektyvus šalčio jutimas labai priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, bet ir nuo vėjo stiprumo. Pučiant vėjui greičiau keičiasi oras ties kūno paviršiumi, tokiu būdu greičiau prarandama šiluma.
 
Priklausomybė tarp suvokiamos oro temperatūros ir vėjo stiprumo
 
 
Faktinė oro temperatūra
 
50
0
-5
-10
-15
-20
-25
-30
-35
-40
Vėjo greitis, km/h
Suvokiama temperatūra C0
7
5
0
-5
-10
-15
-20
-25
-30
-35
-40
19
-3
-9
-16
-22
-28
-34
-41
-47
-53
-59
28
-6
-13
-21
-27
-34
-40
-48
-55
-61
-68
37
-8
-16
-24
-30
-37
-44
-52
-60
-66
-74
46
-10
-18
-26
-32
-39
-47
-55
-63
-70
-78
56
-11
-19
-28
-34
-41
-49
-57
-65
-73
-81
65
-12
-20
-29
-35
-42
-50
-58
-66
-74
-82
74
-12
-20
-29
-35
-42
-50
-58
-66
-74
-82
 
Karštis. Pagrindiniai adaptaciniai mechanizmai karščiui nukreipti į prakaitavimo suintensyvėjima, tuo pačiu ir perteklinės šilumos praradimą.
 
Fiziologinės reakcijos į padidėjusią aplinkos temperatūrą
 
Mechanizmas
Adaptaciniai pakitimai
Prakaitavimas
Greitesnis prakaitavimas darbo pradžioje, temperatūros slenksčio padidėjimas (palaikoma aukštesnė kūno temperatūra)
Didesnis prakaitavimo intensyvumas
Tolygesnis prakaitavimo paskirstymas per visą kūno paviršių
Mineralinių druskų kiekio prakaite sumažėjimas
Kraujas ir kraujotaka
Širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas
Sistolinio tūrio padidėjimas
Odos kraujotakos padidėjimas
Cirkuliuojančio kraujo kiekio padidėjimas
Darbinės hemokoncentracijos apimties sumažėjimas
Kraujo perskirstymas (į odos kraujagysles)
Odos kraujotakos efektyvesnis paskirstymas per visą kūno plotą
Palaikoma normali galvos ir inkstų kraujotaka (fizinio darbo metu)
Metabolizmas
Bendros apimties sumažėjimas
Deguonies poreikio sumažėjimas atliekant nesunkų darbą
Termoriaguliacija
Kūno (šerdies ir paviršiaus) temperatūros mažinimas ramybėje ir darbo metu
Organizmo atsparumo aukštesnei temperatūrai didėjimas
Kvėpavimas
Dažnesnis ir paviršutiniškesnis kvėpavimas
 
Sporto šakose kur reikalinga ištvermė, varžybų bei treniruočių metu netgi komforto aplinkos temperatūroje, šerdies temperatūra gali pakilti iki 400C. Karščio sąlygomis ši problema dar greičiau bei intensyviau išryškėja.
 
Adaptaciją šilumai yra gana specifinė. Organizmo adaptacija karščiui nereiškia adaptacijos karštai ir drėgnai aplinkai. Be to adaptacija lengvo (25 proc. maksimalaus deguonies suvartojimo (MDS)) intensyvumo darbui karščio sąlygomis negarantuoja normalaus darbingumo vidutinio (50 proc. MDS) ar didelio (75 prc. MDS ir daugiau) intensyvumo darbe. Adaptacija karščiui išlieka kelių savaičių laikotarpyje.
 
Karščio poveikis žymiai sustiprėja didėjant aplinkos drėgnumui. Šilumos atidavimas priklauso nuo prakaitavimo intensyvumo, o esant dideliam aplinkos drėgnumui prakaito garavimas nuo kūno paviršiaus (taip išsklaidant perteklinę šilumą) yra apsunkintas.
 
Medicininiai preparatai, kurie gali padidinti perkaitimo riziką
 

Alfa agonistai

Heroinas

Amfetaminai

Įkvepiami anestetikai

Antiholinerginiai preparatai

Laksatyvai

Antihistaminai

LSD

Antiparkinsoniniai preparatai

Monoamino oksidaciniai inhibitoriai

Beta-blokatoriai

Fenilciklidinai

Kalcio kanalų blokatoriai

Fenotiazinai

Kokainai

Simpatomimetiniai preparatai

Diuretikai

Skydliaukės agonistai

Etanolis

Tricikliniai antidepresantai

Amerikos šeimos gydytojų akademija, 1998
Grįžti