Širdies ritmo monitoringas

Įvairūs

Širdies ritmo monitoringas, išreikštas širdies dūžiais per minutę, jums leidžia žinoti kokiu intensyvumu jūs treniruojatės, taigi jums nebereikia spėlioti ar jūs treniruojatės nepakankamai intensyviai ir taip laiką švaistote vėjais ar jūs treniruojatės per stipriai ir jums gresia persitreniravimas...

Įsivaizduokite, kad jūs važiuojate greitkeliu mašinoje kuri neturi spidometro ir jūs patys bandote nuspėti kokiu greičiu važiuojate. Vargu ar jums tai pavyktų ir kelių patrulis jums tai įrodytų. Taigi fizinių pratimų atlikimas be širdies ritmo monitoriaus tai tas pats kas vairuoti mašiną be spidometro. Spidometras jums leidžia žinoti kokiu greičiu jūs važiuojate, taigi jūs neviršijate greičio bei žinote kada perjungti pavaras.


Širdies ritmo monitoringas, išreikštas širdies dūžiais per minutę, jums leidžia žinoti kokiu intensyvumu jūs treniruojatės, taigi jums nebereikia spėlioti ar jūs treniruojatės nepakankamai intensyviai ir taip laiką švaistote vėjais ar jūs treniruojatės per stipriai ir jums gresia persitreniravimas. Tikriausiai mažai žmonių žino, kad esant vienam širdies ritmui yra treniruojama širdis, esant kitokiam - deginami riebalai, o dar prie kito – vystomas raumenų pajėgumas. Taigi jei mes nestebime savo širdies mes taip ir nesužinosime ka tiksliai mes veikėme treniruotėje, sode, atlikdami namų ruošą ar net sėdėdami svarbiame susirinkime, juk psihoemocinio krūvio metu mūsų pulsas pakyla lygiai taip pat kaip sunkaus fizinio darbo metu, taigi ir neigiama stresinė situacija yra tokia pati.

Širdies ritmą galima skaičiuoti ir rankomis, bet daug papraščiau tai atlikti pasitelkus specialų monitorių. Todėl, kad skaičiavimas pirštais nėra patogus ir tikslus. Kadangi, norint apčiuopti pulsą, jums reikės sustoti, o tokiu atveju jis kris, taigi nebebus objektyvus.

Įdomu stebėti kai monitoriuje matote savo širdies darbą. Stebėdami, kaip treniruočių metu keičiasi jūsų pulsas, jūs gaunate papildomą stimulą treniruotei ir galite suvokti kas vyksta jūsų organizme. Širdies ritmo monitorius jums padeda išsivaduoti nuo baimės persitreniruoti, motyvuoja žmones tiksliai siekti savo užsibrėžtų tikslų kontroliuojant savo pastangas. Taigi širdies monitorius padeda jums jūsų fizinius pratimus atlikti saugiai ir efektyviai.

Širdies ritmo monitorius

Šiais laikai šis prietaisas lygiai taip pat reikalingas fizinių pratimų atlikimui kaip sportiniai bateliai. Naudoti jį patariama kiekvienam, kas užsiiminėja aerobiniais fiziniais pratimais. Monitorius – tai „protingas“ prietaisas, kuris parodo kiek dūžių per minutę atlieka jūsų šrdis. Aerobiniams pratimams tai pati geriausia savikontrolės priemonė, leidžianti jums treniruotis su reikiamu intensyvumu. Nustatę jums tinkamą lygį jūs bet kurią minutę galite stebėti ar jūs laikotės jums reikalingų ribų ir jums nebereikia spėlioti.

Pavyzdžiui jei jūs nusprendėte vaikščioti kai jūsų pulsas bus 125 tvinksniai per minutę taip degindami riebalus, o jūsų monitorius rodo 115 tv/min, vadinasi jūs treniruojatės per silpai ir jums reikia pakelti intensyvumą. O jei jūs matote, kad jūsų pulso dažnis 133 tv/min – jums reikia sulėtinti žingsnį kadangi tokiu atveju kaip energija butų imama gliukozė ir raumenų cukrus, o ne riebalai. Jūs jau žinote kaip skamba treniruotumo apibrėžimas privalomas žinoti kiekvienam besitreniruojančiam: „ Treniruotumą duoda ne treniruotės apimtis (laikas praleistas treniruotėje) o treniruotės krūvio inensyvumas“ taigi 2 val. praleistos treniruotėje gali nieko neduoti, kai tuo tarpu produktyvi treniruotė, trukusi 30 min., gali duoti puikiausius rezultatus. Taigi geriausias intensyvumo rodiklis – jūsų pulsas, todėl kad taip yra įvertinama jūsų organizmo vidinė būklė. Monitorius parodys, kada jūs pajusite pagerėjimą, kada jūs būsite nvargęs ir netgi tai, kaip jūsų organizmas kovoja su peršalimu ar kita infekcija.

Širdies ritmo monitoringas buvo atliekamas kinijoje jau prieš 6000 metų, tik kinečių mokslininkai skirtumus pulse užčiuopdavo pirštais. 1978m kiniečių mokslininkas Pol Juen sukūrė pirmą širdies ritmo monitorių, tik jis tuo metu buvo su laidais ir jo tvirtinimas buvo labai netobulas. 1982m suomių mokslininkas Sepo Sainaiakang sukūrė pirmą belaidį širdies ritmo monitorių. Vėliau jis įkūrė gerai pasaulyje žinomą Polar Elektro Oy – dižiausią širdies ritmo monitorių gamintoją pasaulyje.

Dabar, kai jūs žinote kam reikalingas širdies ritmo monitoringas ir kam reikalingas širdies ritmo monitorius, jums tikriausiai įdomu sužinoti kaip gi tiksliai nustatyti butent jums reikalingą širdies ritmą. Pirmiausia jums reikia susipažinti su maksimalaus širdies ritmo terminu.

Aerobinių pratimų intensyvumas dažniausiai yra išreiškiamas procentiniu organizmo sugebėjimu maksimaliai panaudoti deguonį (MDS). Todėl pirmiausia mums reikia išmokti nustatyti maksimalų deguonies sunaudojimą arba maksimalų širdies ritmą. Pats tiksliausias būdas tai nustatyti yra atliekamas laboratorijos salygomis specialios aparatūros pagalba. Labiau prieinamas ir paprastesnis būdas yra naudotis specialiomis formulėmis. Šios formulės buvo išvestos ištyrus tūkstančius žmonių. Pati paprasčiausia (tačiau subjektyvi) formulė yra 220 – amžius = maksimalus leidžiamas pulsas. Jau pažengusiems sportininkams yra naudojama kita formulė: 205 – ½ amžiaus. Šios formulės ne tokios tikslios kaip idividualios kuriose naudojamas ramybės pulso dažnis, tačiau pakankamai saugios kiekvienam žmogui.

Prieš pateikiant praktines pulso naudojimo rekomendacijas supažindinsime su specialiaja terminologija:
Foninis pulso dažnis – tai širdies dūžių per minutę skaičius dieną, kai jūs nemiegate, bet esate nejudrioje padėtyje.
Maksimalus širdies ritmas – didžiausias širdies susitraukimų skaičius per minutę.
Ramybės širdies tvinksnių dažnis – susitrauikimų sakaičius kai jūs pabudote, bet dar neatsikėlėte.
Atsistatymo širdies ritmas – širdies ritmas, kūrį pasiekiate 1-2 min po krūvio pabaigos.

Taigi, jei jūs norite paskaičiuoti savo procentines krūvio intensyvumo ribas, jūs galite tai padaryti štai tokiu papraščiausiu būdu:

220 – amžius=max širdies susitraukimo dažnis.
Pvz. 220-30metų = 190 tv/min

Taigi, jei jūs norite treniruoti savo širdies ir kraujagyslių sistemą ir sudeginti daugiau riebalinio audinio, nors sudeginsite palyginti mažai kilokalorijų, apatinė jūsų pulso riba turėtų būti 60% nuo max/šsd (maksimalaus širdies susitraukimo dažnio), o viršutinė riba – 70% nuo max/šsd.

Pvz: 190x0,6=114 tai būtų jūsų riebalų deginimo zonos apatinė riba
       190x0,7=133 tai būtų šios zonos viršutinė riba

Raumenų pajėgumo vystymas vyksta nuo 70% iki 80% nuo max/šsd, taip jūs sudeginsite daugiau gliukozės nei riebalų tačiau bendras sudegintų kalorijų skaičius bus didesnis.

Pvz: 190x0,7=133
       190x0,8=152

Aerobinis treniruotumas pasiekiamas zonose nuo 70% iki 90% nuo max/šsd. Jums beliktų šias zonas užprogramuoti jūsų monitoriuje. Anaerobinis slenkstis pasiekiamas ties 85%-90% nuo max/šsd riba (tikrovėje šios ribos varijuoja priklausomai nuo žmogaus funkcinių ar morfologinių įpatumų ). Sportininkai profesionalai dažniausiai naudoja tikslesnes formules. 

Jei jūsų tikslas sveikatingumas – jums pakanka šių formulių ir darbo zonose nuo 60% iki 80% nuo max, jums tikrai nereikia peržengti 80 proc. nuo max ribos (tai netaikoma sportininkams profesionalams), taip jūs treniruositės pakankamai saugiai, nebijodami perkrauti širdies ir kraujagyslių sistemos. Jei jūsų tikslas sportiniai rezultatai – kreipkitės į savo trenerį, kuris jums sudarys specialias treniruočių programas. 

Taigi tiesa ta – jei jūs neturite širdies ritmo monitoriaus, jūs iki šiol klaidžiojate tamsoje spėliodami ką jūs veikiate treniruočių salėje, kai jūs dirbate stebėdami savo pulsą – jūs žinote kiekvieną savo žingsnio reikšmę. Bet kurią tikslesnę informaciją jums suteiks kūno kultūros ir sporto specialistai.

„Maistas Sportui“ parduotuvėse galite įsigyti puikios kokybės Vokietijoje pagamintų „Sigma Sport“ širdies ritmo monitorių

Grįžti