Kopūstų istorija
Kopūstai – daugelyje sodų randama daržovė, puikiai ištverianti mūsų klimato sąlygas. Tačiau senovės rašto paminklai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, bus paplitę iš Senovės Romos. „Iš visų daržovių – pirmoji“ – taip vadino kopūstus senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Poncijus Katonas Vyresnysis. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsus ir ligos jų lenkiasi. Senovės Egipte ši daržovė taip pat buvo labai vertinama ir netgi buvo siūloma įtraukti kopūstus į vaikų mitybą, nes buvo teigiama, kad vaikai nuo jų „darosi stiprūs“.
Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai. Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę (inf.Vikipedija). Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje. Jie buvo vartojami švieži, rauginti, troškinti, kaip įdaras kitiems patiekalams, ypač žuvies ir mėsos.
Kopūstų naudingosios savybės
Vėlyvą rudenį bei žiemą mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gaunama mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išsilaikiusių daržovių yra kopūstai. Tai vertinga daržovė, kuriuose gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino (plačiau apie šiuos vitaminus galite pasiskaityti
čia). Taip pat gausu įvairių fermentų, kalio druskos, fosforo, sieros, kalcio mangano, magnio, geležies druskų, vario, organinių rūgščių, fitoncidų, pakankamai jodo.
Kopūstų gydomosios savybės
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą.
Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų , o vitamino C yra tiek pat kiek apelsine.
Įdomu tai, kad askorbo rūgšties (vitaminas C) kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako – askorbigeno pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma – ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą. Ir tai dar ne viskas. Jeigu kaitinate vaisius ir daržoves juose esantys vitaminai suyra. Tuo tarpu, saikingai termiškai apdorojant kopūstus, juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes aksorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Todėl kopūstų sultys yra dar ir puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas. Visgi jei manote, jog šaltuoju metų laiku nepakankamai gaunate vitamino C, galite jo įsigyti papildomai (Vitamin C Formula).
Unikalusis vitaminas U
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas U buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau buvo vaistų, opoms gydyti sudėtyje. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.
Kaip tinkamai gydytis
Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis tai būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas neilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis – raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti.
Liaudies medicinos receptai
Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stilinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
Šviežios sultys vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.
Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju. Gydymo kursas kartojamas 4-6 mėnesių.
Ūmų viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kosulį galima įveikti per 5-6 dienas, jeigu 3 kartus per dieną išgersite po pusės stiklinės kopūstų sulčių su cukrumi arba medumi (1 arbatinis šaukštelis).
Kita vertus, derėtų atmiti, kad kopūstų sultys turi daug naudingų savybių, tačiau jomis piktnaudžiauti nevalia.
Straipsnį padėjo parengti vaistininkas Liudvikas Rulinskas
