Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę.
Išjungdami šį pranešimą arba toliau naršydami šioje svetainėje sutinkate su maistassportui.lt slapukų naudojimo politika. Supratau

Bėgimo ir kitos sporto traumos

Įvairūs

Žmogaus organizmas yra sudėtingas fizinis ir biomechaninis mechanizmas, kuris gali būti pažeidžiamas įvairiomis traumomis. Sportas stiprina raumenis, raiščius, kaulus: gerėja sąnarių paslankumas, didėja judesių amplitudė bei tikslumas. Tačiau sportuojantis asmuo neišvengiamai yra susijęs su raumenų, raiščių, sausgyslių, sąnarių pažeidimo rizika.

Žmogaus organizmas yra sudėtingas fizinis ir biomechaninis mechanizmas, kuris gali būti pažeidžiamas įvairiomis traumomis. Sportas stiprina raumenis, raiščius, kaulus: gerėja sąnarių paslankumas, didėja judesių amplitudė bei tikslumas. Tačiau sportuojantis asmuo neišvengiamai yra susijęs su  raumenų, raiščių, sausgyslių, sąnarių pažeidimo rizika. Skirtingi žmonės, skirtingi pažeidimai. Traumuojama dažniausiai silpniausia vieta struktūroje: raumenyse – vieta , kurioje raumuo jungiasi su sausgysle, sausgyslėse – vieta, kur ji jungiasi su kaulu, raiščiai – susijungimuose su sąnariais. Net jei busime labai atsargūs, net jei greta stovės profesionalus treneris, greičiausiai vis tiek nepavyks išvengti sportinių traumų. Bent jau mikrotraumų keliamus nemalonus tikrai kiekvienas pajusime savo kailiu. Rodos viską darai techniškai, tik staiga netyčia krypteli, tūpteli ar sukteli korpusą neatsargiai, ir – kokį mėnesį teks gyventi be sporto. Netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali būti traumos priežastimi. Reguliariai darant pratimus, kurių poveikis yra traumuojantis, po kelerių metų gali išryškėti mikrotraumų pasekmės.

1. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS  BĖGIMO IR KITOS SPORTO TRAUMOS

1.1 RAUMENŲ, SAUSGYSLIŲ IR RAIŠČIŲ PATEMPIMAI

Raumenų traumos atsiranda pervargus, nuo per didelio apkrovimo treniruotės metu arba paprasčiausiai nuo vieno staigaus, netikslaus judesio. Pvz. pertempus raumenį arba staigiai ir stipriai jį sutraukus. Atsiranda, kai darbas viršija raumens jėgą ir įtempimo išlaikymą. Plyšimas gali būti dalinis arba pilnas, jis gali įvykti raumens ir sausgyslės susijungimo vietoje arba sausgyslės ir kaulo susijungimo vietoje. Kartais maža kaulo atplaiša atsiskiria kartu su sausgysle. Raumuo ir sausgyslė susidoroja su per dideliu krūviu, o trauma įvyksta esant menkiausiam pasipriešinimui. Traumos sunkumas priklauso nuo raumens susitraukimo jėgos ir krūvio didumo. Gali įvykti kelių raumens skaidulų arba viso raumens plyšimas. Dažniausiai įvyksta lengvi raumenų patempimai ir stiprūs patempimai, be raumens plyšimo. Jie pasireiškia raumenų skausmu ir nemaloniais pojūčiais judant. Šie simptomai paaštrėja, kai būna dar didesni pažeidimai - plyšta raumeninės skaidulos. Skausmas ir diskomfortas didėja, pažeista vieta patinsta, judesiai komplikuojasi.

Susgyslės – tai stipraus jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumuo prisitvirtina prie kaulų.

Raiščiai – į sausgysles panašūs dariniai, kurie jungia du kaulus tarpusavyje, sutvirtina sąnarius.

Raiščių ir sausgyslių sužalojimai skirstomi:
  1. Patempimus
  2. Plyšimus
  3. Uždegimus (sausgyslių uždegimas vadinamas tendinitu)
Sužalojimų priežastys:
 

Dažnausiai raiščiai patempiami sportuojant, iškylaujant gamtoje, taip pat dėl nuolat patiriamos fizinės perkrovos. Raiščius ir sausgysles gali traumuoti ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai. Tokiu atveju gali būti sausgyslės uždegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą. Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais. Raiščio ir sausgyslės patempimas yra ne kas kita, kaip dalinis trūkimas – nutrūksta tik dalis raiščio ar sausgyslės skaidulų.


Raiščių ir sausgyslių pažeidimo požymiai:
  1. Pirmasis raiščių ir sausgyslių pažeidimo požymis yra staiga kilęs skausmas.
  2. Sutrinka raumens, sąnario funkcijos.
  3. Plyšus raiščiui, gali atsirasti sąnario laisvumas – sąnarys lenkiasi į tą pusę, į kurią lenktis neturėtų.
  4. Sužalota vieta dažnai patinsta.
  5. Plyšus sausgyslei, po oda gali susidaryti gumbas – tai nutrukęs susitraukęs raumuo.
  6. Odoje gali atsirasti kraujosrūvų.
Komplikacijos:

Dažniausia raiščių ir sausgyslių sužalojimo komplikacija – dėl netinkamo ar per trumpo gydymo atsiradęs raiščių ir sausgyslių nepakankamumas. Tuomet išlieka nuolatinis sąnario nestabilumas, nuo nedidelės pakartotinos traumos ar kryptelėjimo skausmas bei kiti simptomai atsinaujina. Vargina skausmai atsiradę dėl lėtinių raiščių ir sąnarių traumų, dėl nuolatinio sausgyslės pervargimo vystosi apie sausgyslę esančių audinių uždegimai. Ima varginti stiprėjantis skausmas, patinimas, paspaudus girdisi traškėjimas. Vystosi sausgyslių makščių bei pačių sausgyslių uždegimas tendovaiginitas ir tenditai. Atsiradus šiems negalavimams sportuoti negalima, reikia visiškos ramybės. Kartais net tenka dėti gipso tvarstį, skiriami uždegimą mažinantys vaistai, fizioterapijos procedūros.
 
1.2 MENISKO TRAUMOS
 
Kelio sąnarys – labai sudėtingas mechanizmas, talpinantis daug sausgyslių ir dar porą kremzlinių diskų, vadinamų meniskais. Šie diskai atlieka perkloto tarp dviejų sąnario paviršių vaidmenį. Tai C formos kremzlės, esančios  tarp kelio sąnarį formuojančio šlaunikaulio ir blauzdikaulio . Kelio sąnaryje yra du meniskai – vidinis ir išorinis. Jie sušvelnina smūgius, tenkančius sąnariui, stabilizuoja sąnarį. Menisko įtrūkimas, jo dalies atplyšimas, vadinamas menisko plyšimu. Meniską pažeisti gana lengva, kartais pakanka visai nedaug, kad meniskas būtų perplėštas arba atitrūktų nuo tvirtinimosi vietos. Jei pažeistas vidinis meniskas, skauda vidinę kelio pusę, jei šoninis – šoninę.
 
Pažeidimų priežastys:
  • Trauminiai – kai sąnariui tenka didelis, staigus apkrovimas, kai daromi staigūs judesiai (sukamieji) ar nuo staigaus smūgio į kelio sąnario šoną.
  • Degeneraciniai – kuomet dėl senatvinių ar uždegiminių pakitimų meniskas tampa mažiau elastingas, gali užtekti nedidelės traumos, kad jis plyštų.
 Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
  • Sąnarių braškėjimas.
  • Sąnario patinimas.
  • Kelio sąnario skausmas.
  • Kelio sąnario užsikirtimas.
2. NUGAROS SKAUSMAS

Stuburą sudaro slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai ir juos jungiantis sausgyslinis mechanizmas. Iš vidaus stuburas panašus į vamzdį, kurio viduje – nugaros smegenys. Jos labai svarbios, nes išeinantys nervai savo atšakomis pasiekia kiekvieną mūsų kūno kampelį, kiekvieną organą, raumenį. Nuo nervų priklauso maitinamų organų funkcinė būklė. Stuburas – skeleto ašis. Jis kūnui suteikia reikiamą formą, prie jo tvirtinasi ne tik stambiausi raumenys, sausgyslės, bet ir organų raiščiai. Tokiu būdu stuburas kūną laiko vertikalioje padėtyje, o gyvybiškai svarbius organus išlaiko taisyklingoje pozicijoje. Apie 80% žmonių bent vieną kartą per gyvenimą yra patyrę nugaros skausmą. Atletai žymiai dažniau susiduria su ūminiu ar lėtiniu nugaros skausmu. Apatinės nugaros dalies pažeidimas sudaro apie 5 – 10% visų atletų patiriamų traumų. Dažniausia nugaros pažeidimo ir skausmo preižastis – įvairios traumos, per didelis krūvis stuburui ir nugaros raumenims. Skausmas gali atsirasti ir dėl pasikartojančių stuburo mikrotraumų.

Nugaros skausmo priežastys:

Juosmeninė stuburo dalis – antra pagal pažeidimo dažnumą stuburo vieta. Dažniausiai juosmeninės stuburo dalies pažeidimas įvyksta dėl stiprių ir greitų viso kūno judesių. Sportininkai dažniausiai kreipiasi į gydytoją dėl skausmų apatinėje nugaros srityje.

Skausmas atsiranda:
  1. Dėl minkštųjų audinių – raiščių ir raumenų, prilaikančių stuburą pertempimo.
  2. Dėl per didelių svorių kilnojimo, netinkamai atliekamų pasikartojančių pratimų.
  3. Dėl raumenų, raiščių ir sąnarių uždegimų, netaisyklingos laikysenos, stuburo disko išvaržos, stuburo slankstelių pasislinkimo, stuburo nestabilumo, stuburo slankstelių lūžimo, stuburo sąnarių pakenkimo, nugaros raumenų refleksinio pertempimo.
  4. Tarpslankstelinių diskų mikrotraumų.
Fiziniai metodai, naudingi gydant nugaros pažeidimus:
  • Šiluma.
  • Šaltis.
  • Masažas.
  • Tempimas.
  • Išorinė viršodinė ir perodinė stimuliacija.
  • Korsetai ir įtvarai.
3. KITI PASITAIKANTYS PAŽEIDIMAI
 
Raumenų spazmai – patempimo požymis, pasireiškia stipriu raumenų susitraukimu. Tai apsauginis refleksas, apsaugantis traumuotą vietą nuo nepageidaujamų judesių ir tolimesnių pažeidimų. Spazmai gali tęstis ilgą laiką, suteikdami stiprų skausmą ir trumpalaikiai, kurie yra persitreniravimo ir pervargimo rezultatas. Tokių sužeidimų atveju užtenka poilsio ir apsisaugojimo nuo naujų traumų.

Sąnario išnirimai – būklė, kai priešingi vienas kitam paviršiai - kaulų susijungimo vietos, sudarančios sąnarį, yra sau neįprastoje vietoje. Tai atsitinka esant chroniškoms problemoms, dėl atpalaiduotų raiščių ar sąnario kapsulės. Esant rimtesniems patempimams, kartu su raiščių plyšimais, atsitinka sąnario išnirimas, t.y judesys sąnaryje vyksta jam nebūdinga kryptimi. Tai gali tęstis tik momentą, o atsistatymas įvyksta savaime. Jeigu labai didelė sąnario veikimo jėga, gali atsitikti pilnas sąnario išnirimas.

4. PIRMOJI PAGALBA IR TRAUMŲ PREVENCIJA

Skubus gydymas:

Įvykus traumai taikoma RICE taisyklė:
  • R – ramybė
  • I – šaltis
  • C – sąnario fiksavimas elastiniu bintu ar elastine kojine.
  • E – pakėlimas.
Pažeista vieta laikoma aukščiau, kad praeitų tinimas. Skausmui malšinti gali būti skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Esant labai stipriems pažeidimams būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Traumų prevencija:
  • Maitintis reikėtų sveiku subalansuotu maistu, kad raumenys būtų stiprūs.
  • Venkite antsvorio.
  • Venkite traumų, griuvimų.
  • Avėkite patogia avalyne, pasirinkite tinkamus batus sportui.
Nuo pažeidimų apsaugo:
  • Pramankšta.
  • Fizinio krūvio dozavimas.
  • Tinkama pratimų technika.
  • Išvengti traumų padeda tempimo pratimai.
Tempimo pratimai raumenis ir raiščius daro elastingesnius, sąnarius lankstesnius, intensyvina kraujotaką raumenyse. Siuloma tempimo pratimus atlikti pramankštos pabaigoje ir baigiant treniruotę.

Kad mankšta nedarytų žalos:
  • Per stipriai nelenkti sąnario.
  • Pritupiant nesukti kelių į vidų.
  • Pratimo metu nesulaikyti kvėpavimo.
  • Vengti per didelės amplitudės judesių, dėl kurių pertempiami sąnariai, raiščiai, ir sąnario kapsulė.
  • Vengti staigių spyruoklinių judesių atliekant tempimo pratimus.
  • Vengti judesių, kurių metu itin stipriai spaudžiami tarpslanksteliniai diskai (pvz. staiga atlošiama galva, mojama koja atgal).
  • Taisyklingai spyruokliuoti atliekant šuoliukus; avėti avalynę judesį amortizuojančiais padais.
Alina Kožajeva 
Grįžti