Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami su maistu arba maisto papildais. Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, nagrinėjančių jų galimą poveikį sportuojančių žmonių virškinimui, imuninei sistemai ir atsistatymui po fizinio krūvio. Vis dėlto probiotikų poveikis priklauso nuo konkrečios bakterijų padermės, dozės ir vartojimo trukmės, todėl visų probiotikų negalima vertinti vienodai.
| Klausimas | Trumpas atsakymas |
|---|---|
| Kas yra probiotikai? | Gyvi mikroorganizmai, kurie tinkamais kiekiais vartojami kaip maisto papildai arba gaunami su fermentuotais produktais. |
| Ar probiotikai naudingi sportuojantiems? | Kai kurių bakterijų padermių tyrimai rodo perspektyvius rezultatus, tačiau įrodymai priklauso nuo konkretaus produkto. |
| Ar visi probiotikai veikia vienodai? | Ne. Skirtingos bakterijų padermės gali turėti skirtingą poveikį. |
| Ar būtina vartoti probiotikus? | Ne. Daugumai sportuojančių žmonių svarbiausia išlieka įvairi mityba ir pakankamas skaidulų kiekis. |
| Ką svarbu žinoti? | Negalima vieno probiotiko tyrimų rezultatų taikyti visiems probiotikų papildams. |
Kas yra probiotikai?
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami pakankamais kiekiais gali būti įvairios mitybos dalis. Dažniausiai jie vartojami kaip maisto papildai arba gaunami su fermentuotais maisto produktais.
Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) probiotikus apibrėžia kaip gyvus mikroorganizmus, kurie vartojami tinkamais kiekiais gali būti naudingi žmogaus organizmui.
Dažniausiai probiotikų papilduose naudojamos šios mikroorganizmų grupės:
- Lactobacillus;
- Bifidobacterium;
- kai kurios mielės, pavyzdžiui, Saccharomyces boulardii.
Svarbu suprasti, kad pavadinimas „probiotikai“ apima šimtus skirtingų bakterijų padermių. Dėl šios priežasties vieno produkto tyrimų rezultatų negalima automatiškai taikyti kitam.
Kas yra žarnyno mikrobiota?
Žarnyno mikrobiota – tai trilijonai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinamajame trakte.
Ją sudaro:
- bakterijos;
- mielės;
- virusai;
- kiti mikroorganizmai.
Didžiausią mikrobiotos dalį sudaro bakterijos, kurios dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose, įskaitant maisto medžiagų skaidymą, tam tikrų vitaminų sintezę ir sąveiką su imunine sistema.
Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali, todėl ir reakcija į probiotikų vartojimą gali skirtis.
Kodėl probiotikai domina sportuojančius žmones?
Aktyviai sportuojant organizmui tenka didesnis fizinis krūvis, o intensyvios treniruotės, ypač ištvermės sporto šakose, gali būti susijusios su laikinais virškinimo sistemos pokyčiais.
Pavyzdžiui, ilgų bėgimų, dviračių varžybų ar triatlono metu dalis sportininkų patiria:
- pilvo pūtimą;
- pykinimą;
- pilvo skausmą;
- viduriavimą;
- kitus virškinimo trakto simptomus.
Dėl šios priežasties mokslininkai jau daugiau kaip dešimtmetį tiria, ar tam tikros probiotikų padermės galėtų būti naudingos fiziškai aktyviems žmonėms.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad šie tyrimai vertina konkrečias bakterijų padermes, o ne visus probiotikus kaip vieną grupę.
Ką svarbu žinoti apie probiotikų tyrimus?
Kalbant apie probiotikus dažnai daroma viena esminė klaida – manoma, kad visi papildai veikia vienodai.
Tačiau moksliniuose tyrimuose vertinamos ne probiotikų grupės apskritai, o konkrečios bakterijų padermės.
Pavyzdžiui, šie du produktai nėra tas pats:
- Lactobacillus rhamnosus GG;
- Lactobacillus plantarum TWK10.
Nors abi bakterijos priklauso tai pačiai genčiai, jų biologinės savybės ir klinikinių tyrimų rezultatai gali skirtis.
Todėl vertinant mokslinius įrodymus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į bakterijos gentį, bet ir į tikslią jos padermę.
Ką sako tarptautinės rekomendacijos?
Tarptautinė sporto mitybos draugija (ISSN) pažymi, kad kai kurios probiotikų padermės gali būti naudingos sportuojantiems žmonėms, tačiau dabartiniai moksliniai įrodymai neleidžia pateikti bendrų rekomendacijų visiems probiotikų papildams.
ISSN pabrėžia, kad galimas poveikis priklauso nuo:
- konkrečios bakterijų padermės;
- vartojamos dozės;
- vartojimo trukmės;
- sportuojančio žmogaus individualių savybių.
Tai reiškia, kad negalima teigti, jog visi probiotikai gerina sportinius rezultatus ar virškinimą.
Ką sako statistika?
Virškinimo sutrikimai tarp ištvermės sportininkų yra dažni
Moksliniai tyrimai rodo, kad virškinimo trakto simptomai yra dažna problema tarp ištvermės sportininkų.
Priklausomai nuo sporto šakos, treniruotės intensyvumo ir tyrimo metodikos, 30–90 % maratonininkų, ultramaratonininkų, triatlonininkų ir kitų ištvermės sportininkų bent retkarčiais patiria virškinimo sistemos sutrikimų fizinio krūvio metu arba po jo.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- pilvo pūtimas;
- pykinimas;
- pilvo spazmai;
- viduriavimas;
- padidėjęs noras tuštintis.
Būtent todėl vis daugiau klinikinių tyrimų siekia išsiaiškinti, ar tam tikros probiotikų padermės gali padėti sumažinti šių simptomų dažnį.
Probiotikų tyrimų kasmet daugėja
Per pastaruosius dešimt metų paskelbta dešimtys klinikinių tyrimų ir sisteminių apžvalgų, kuriose analizuojamas probiotikų vartojimas sportuojantiems žmonėms.
Dažniausiai vertinamas galimas poveikis:
- virškinimo komfortui;
- viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažniui;
- atsistatymui po fizinio krūvio;
- imuninės sistemos rodikliams.
Tačiau dauguma tyrimų buvo atlikti su palyginti nedidelėmis sportininkų grupėmis ir naudojant skirtingas bakterijų padermes, todėl jų rezultatų negalima apibendrinti visiems probiotikams.
Ką sako moksliniai tyrimai?
Ar probiotikai gali būti naudingi sportuojantiems?
Vienas dažniausiai cituojamų šios srities darbų yra Clark ir Mach (2016) sisteminė apžvalga, kurioje buvo įvertinti iki tol paskelbti klinikiniai tyrimai apie probiotikų vartojimą sportuojantiems žmonėms.
Autoriai padarė išvadą, kad kai kurios bakterijų padermės gali būti perspektyvios vertinant:
- virškinimo sistemos funkciją;
- imuninės sistemos rodiklius;
- atsistatymą po fizinio krūvio.
Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad naudotos skirtingos bakterijų padermės, nevienodos dozės ir skirtinga tyrimų metodika apsunkina rezultatų palyginimą.
Ką parodė sisteminės apžvalgos?
Hughes ir bendraautorių (2019) sisteminė apžvalga ir meta-analizė nagrinėjo probiotikų vartojimą sportininkams bei jų galimą poveikį viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomams.
Autoriai nustatė, kad kai kuriuose tyrimuose tam tikrų probiotikų padermių vartojimas buvo susijęs su mažesniu tokių simptomų dažniu, palyginti su placebo grupėmis.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad:
- tyrimuose naudotos skirtingos bakterijų padermės;
- rezultatai nebuvo vienodi;
- įrodymų kokybė buvo nuo žemos iki vidutinės.
Todėl negalima teigti, kad visi probiotikų papildai turi tokį patį poveikį.
Praktinė išvada: Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad kai kurios probiotikų padermės gali būti naudingos sportuojantiems žmonėms, tačiau jų poveikis priklauso nuo konkretaus produkto. Dėl šios priežasties mokslinių tyrimų rezultatai negali būti automatiškai taikomi visiems probiotikų papildams.
Ką dar rodo moksliniai tyrimai?
Be galimo poveikio virškinimui, probiotikai dažnai tiriami vertinant jų sąsajas su imunine sistema, atsistatymu po fizinio krūvio ir sportininkų savijauta. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dauguma tyrimų buvo atlikti naudojant konkrečias bakterijų padermes, todėl rezultatų negalima pritaikyti visiems probiotikų papildams.
Galimas poveikis virškinimo sistemai
Virškinimo trakto sutrikimai yra viena dažniausių problemų tarp ištvermės sportininkų. Intensyvaus fizinio krūvio metu sumažėja kraujotaka virškinimo sistemoje, todėl kai kuriems žmonėms gali pasireikšti įvairūs simptomai.
Dažniausiai pasitaiko:
- pilvo pūtimas;
- pilvo spazmai;
- pykinimas;
- viduriavimas;
- diskomfortas fizinio krūvio metu.
Ką rodo moksliniai tyrimai?
Keletas atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų parodė, kad tam tikrų probiotikų padermių vartojimas kai kuriems sportininkams buvo susijęs su geresniu virškinimo komfortu.
Vis dėlto rezultatai nėra vienodi.
Skirtinguose tyrimuose buvo naudojamos:
- skirtingos bakterijų padermės;
- nevienodos dozės;
- skirtinga vartojimo trukmė;
- nevienodos sportininkų grupės.
Todėl šiuo metu negalima teigti, kad visi probiotikai padeda sumažinti virškinimo sutrikimus sportuojant.
Praktinė išvada: Kai kurių bakterijų padermių tyrimai atrodo perspektyvūs, tačiau probiotikai negali pakeisti tinkamos hidratacijos, subalansuotos mitybos ir individualiai pritaikyto sportinės mitybos plano.
Galimas poveikis imuninei sistemai
Didelio fizinio krūvio laikotarpiais kai kurie sportininkai dažniau susiduria su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Dėl šios priežasties mokslininkai tiria, ar tam tikros probiotikų padermės gali turėti įtakos imuninės sistemos funkcijai.
Ką rodo moksliniai tyrimai?
Hughes ir bendraautorių (2019) sisteminė apžvalga ir meta-analizė parodė, kad kai kuriuose tyrimuose probiotikų vartojimas buvo susijęs su mažesniu viršutinių kvėpavimo takų simptomų dažniu sportininkams.
Tačiau autoriai taip pat pabrėžė, kad:
- rezultatai nebuvo vienodi;
- naudotos skirtingos bakterijų padermės;
- įrodymų kokybė buvo nuo žemos iki vidutinės.
Praktinė išvada: Šiuo metu nepakanka įrodymų rekomenduoti probiotikus visiems sportuojantiems žmonėms siekiant sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką.
Galimas poveikis atsistatymui po treniruočių
Viena naujesnių tyrimų krypčių – probiotikų įtaka atsistatymui po intensyvaus fizinio krūvio.
Mokslininkai analizuoja, ar tam tikros bakterijų padermės gali būti susijusios su:
- mažesniu raumenų pažeidimo žymenų padidėjimu;
- greitesniu atsistatymu;
- geresne savijauta po treniruočių.
Iki šiol paskelbti tyrimai nėra pakankamai nuoseklūs, todėl aiškių išvadų daryti negalima.
Praktinė išvada
Šiuo metu nėra pakankamai aukštos kokybės įrodymų teigti, kad probiotikai reikšmingai pagerina atsistatymą po fizinio krūvio.
Ar visi probiotikai vienodi?
Trumpas atsakymas – ne.
Tai viena didžiausių klaidų, daromų renkantis probiotikų papildus.
Pavyzdžiui:
- Lactobacillus rhamnosus GG;
- Lactobacillus plantarum TWK10;
- Bifidobacterium lactis HN019.
Visos šios bakterijos priklauso probiotikams, tačiau jų savybės ir klinikiniai tyrimai skiriasi.
Todėl neužtenka, kad ant pakuotės būtų parašyta „probiotikai“. Svarbu žinoti, kokios konkrečios padermės yra produkte.
Lactobacillus ar Bifidobacterium?
Tai dvi dažniausiai probiotikų papilduose naudojamos bakterijų gentys.
| Lactobacillus | Bifidobacterium |
|---|---|
| Viena dažniausiai naudojamų probiotikų grupių | Taip pat plačiai naudojama klinikiniuose tyrimuose |
| Apima daug skirtingų padermių | Apima daug skirtingų padermių |
| Dažnai aptinkama fermentuotuose pieno produktuose | Natūraliai sudaro svarbią žarnyno mikrobiotos dalį |
| Skirtingų padermių poveikis gali skirtis | Skirtingų padermių poveikis taip pat nėra vienodas |
Svarbu suprasti, kad net tos pačios genties bakterijos gali turėti visiškai skirtingas savybes.
Kas yra CFU?
Ant daugumos probiotikų papildų pakuočių galima rasti santrumpą CFU (Colony Forming Units).
Ji nurodo gyvybingų mikroorganizmų kiekį vienoje produkto porcijoje.
Pavyzdžiui:
- 1 milijardas CFU;
- 10 milijardų CFU;
- 20 milijardų CFU.
Tačiau didesnis CFU skaičius nebūtinai reiškia geresnį papildą.
Papildo veiksmingumą lemia ne tik mikroorganizmų kiekis, bet ir:
- konkreti bakterijų padermė;
- jos gyvybingumas;
- produkto kokybė;
- klinikinių tyrimų rezultatai.
Todėl vien pagal CFU skaičių produkto vertinti nereikėtų.
Probiotikai, prebiotikai ir sinbiotikai – kuo jie skiriasi?
Šios sąvokos dažnai painiojamos, nors reiškia skirtingus dalykus.
| Papildo tipas | Kas tai? |
|---|---|
| Probiotikai | Gyvi mikroorganizmai. |
| Prebiotikai | Maistinės medžiagos (dažniausiai skaidulos), kuriomis minta tam tikros žarnyno bakterijos. |
| Sinbiotikai | Produktai, kuriuose derinami probiotikai ir prebiotikai. |
Prebiotikų šaltiniai gali būti:
- inulinas;
- fruktooligosacharidai (FOS);
- galaktooligosacharidai (GOS);
- įvairios augalinės kilmės skaidulos.
Daugumai žmonių pakankamas skaidulų kiekis maiste yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti normalią žarnyno mikrobiotos įvairovę.
Kaip išsirinkti probiotikų papildą?
Kadangi skirtingų produktų sudėtis gali labai skirtis, renkantis verta atkreipti dėmesį į kelis kriterijus.
Renkantis probiotiką verta įvertinti:
- ar aiškiai nurodytos bakterijų padermės;
- ar nurodytas CFU kiekis vienoje porcijoje;
- ar gamintojas pateikia informaciją apie bakterijų gyvybingumą iki galiojimo pabaigos;
- ar naudojamos padermės buvo tirtos klinikiniuose tyrimuose;
- ar produktas tinkamai laikomas pagal gamintojo rekomendacijas.
Verta prisiminti, kad geriausias probiotikas nėra tas, kuriame yra daugiausia bakterijų ar didžiausias CFU skaičius. Kur kas svarbiau, kad produkto sudėtis būtų pagrįsta klinikiniais tyrimais, atliktais su konkrečiomis bakterijų padermėmis.
Ar probiotikus geriau vartoti su maistu ar papildais?
Probiotikų galima gauti tiek su fermentuotais maisto produktais, tiek vartojant maisto papildus. Kuris pasirinkimas tinkamesnis, priklauso nuo individualių poreikių, mitybos įpročių ir vartojimo tikslo.
Fermentuoti produktai
Natūralūs probiotikų šaltiniai yra:
- natūralus jogurtas;
- kefyras;
- raugintos daržovės;
- kimči;
- kai kurie fermentuoti pieno produktai.
Šie produktai gali būti sveikos ir įvairios mitybos dalis, be to, dažnai aprūpina organizmą ne tik mikroorganizmais, bet ir baltymais, vitaminais bei mineralais.
Probiotikų papildai
Maisto papildai leidžia tiksliai žinoti:
- kokios bakterijų padermės vartojamos;
- kiek CFU yra vienoje porcijoje;
- kokios dozės buvo naudotos klinikiniuose tyrimuose.
Tai ypač svarbu vertinant mokslinius įrodymus, nes dauguma klinikinių tyrimų buvo atlikti naudojant konkrečius standartizuotus probiotikų papildus, o ne fermentuotus maisto produktus.
Praktinė išvada: Jeigu mityboje netrūksta fermentuotų produktų ir pakankamo skaidulų kiekio, papildai nebūtinai yra reikalingi. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti pasirenkami produktai, kurių sudėtis atitinka klinikiniuose tyrimuose naudotas bakterijų padermes.
Ar verta vartoti probiotikus po antibiotikų?
Tai vienas dažniausių klausimų apie probiotikus.
Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias bakterijas, bet gali paveikti ir dalį normalios žarnyno mikrobiotos.
Dėl šios priežasties mokslininkai jau daugelį metų tiria, ar tam tikros probiotikų padermės gali būti naudingos antibiotikų vartojimo laikotarpiu arba jam pasibaigus.
Ką rodo moksliniai tyrimai?
Tarptautinės gairės rodo, kad kai kurios konkrečios probiotikų padermės gali padėti sumažinti antibiotikų sukelto viduriavimo riziką tam tikrose žmonių grupėse.
Tačiau tai nereiškia, kad:
- visi probiotikai veikia vienodai;
- jų reikia kiekvienam antibiotikus vartojančiam žmogui;
- sportuojantiems taikomos kitokios rekomendacijos nei bendrajai populiacijai.
Praktinė išvada: Jeigu svarstote apie probiotikų vartojimą po antibiotikų, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku ir rinktis produktą, kurio sudėtyje esančios bakterijų padermės buvo vertintos klinikiniuose tyrimuose.
Dažniausios klaidos
Manoma, kad visi probiotikai veikia vienodai
Tai bene dažniausia klaida.
Poveikis priklauso nuo:
- bakterijų padermės;
- dozės;
- vartojimo trukmės;
- individualių žmogaus savybių.
Todėl vieno produkto tyrimų rezultatų negalima pritaikyti kitam.
Vertinamas tik CFU skaičius
Didesnis CFU kiekis nebūtinai reiškia geresnį probiotiką.
Kur kas svarbiau:
- kokios bakterijų padermės naudojamos;
- ar jos buvo tirtos klinikiniuose tyrimuose;
- ar gamintojas užtikrina bakterijų gyvybingumą iki galiojimo pabaigos.
Pamirštama skaidulų svarba
Probiotikų papildai negali pakeisti visavertės mitybos.
Žarnyno mikrobiotos įvairovei svarbūs:
- vaisiai;
- daržovės;
- ankštiniai;
- pilno grūdo produktai;
- kiti skaidulų šaltiniai.
Būtent skaidulos yra pagrindinis daugelio žarnyno bakterijų energijos šaltinis.
Tikimasi greito poveikio
Dauguma klinikinių tyrimų probiotikus vertino 4–12 savaičių laikotarpiu.
Todėl tikėtis reikšmingų pokyčių po kelių dienų paprastai nėra pagrindo.
Ekspertų rekomendacija
Probiotikai nėra viena medžiaga – tai šimtai skirtingų bakterijų padermių, kurių savybės gali reikšmingai skirtis. Todėl vertinant mokslinius tyrimus svarbu atsižvelgti ne tik į bendrą pavadinimą „probiotikai“, bet ir į konkrečią bakterijų padermę, jos dozę bei vartojimo trukmę.
Jeigu nusprendžiate vartoti probiotikų papildą, rinkitės produktą, kuriame aiškiai nurodytos bakterijų padermės, CFU kiekis ir pateikiama informacija apie kokybės kontrolę. Tačiau nepamirškite, kad gera žarnyno sveikata pirmiausia priklauso nuo įvairios mitybos, pakankamo skaidulų kiekio, reguliaraus fizinio aktyvumo ir kokybiško poilsio.
Svarbiausios išvados
- Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, vartojami su maistu arba maisto papildais.
- Jų poveikis priklauso nuo konkrečios bakterijų padermės, o ne vien nuo pavadinimo „probiotikai“.
- Kai kurių padermių tyrimai rodo perspektyvius rezultatus sportuojantiems žmonėms, tačiau įrodymai nėra vienodi visiems produktams.
- Didesnis CFU skaičius savaime nereiškia geresnio papildo.
- Daugumai sportuojančių žmonių svarbiausi išlieka subalansuota mityba, pakankamas skaidulų kiekis ir reguliarus fizinis aktyvumas.
- Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad visi probiotikai gerina sportinius rezultatus ar virškinimą.
Santrauka
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurių galimas poveikis sportuojančių žmonių virškinimo sistemai, imuninei funkcijai ir atsistatymui aktyviai tiriamas. Iki šiol paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurios bakterijų padermės gali būti perspektyvios, tačiau jų poveikis priklauso nuo konkretaus produkto, vartojamos dozės ir individualių žmogaus savybių.
Renkantis probiotikų papildą svarbu atkreipti dėmesį į tikslias bakterijų padermes, CFU kiekį ir klinikinių tyrimų pagrindimą. Tačiau probiotikai neturėtų būti vertinami kaip subalansuotos mitybos pakaitalas. Pakankamas skaidulų kiekis, fermentuoti maisto produktai, įvairi mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas išlieka pagrindiniai veiksniai, padedantys palaikyti normalią žarnyno mikrobiotos įvairovę ir gerą savijautą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visi probiotikai yra vienodi?
Ne. Skirtingos bakterijų padermės pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl vieno produkto tyrimų rezultatų negalima taikyti visiems probiotikams.
Ar probiotikai naudingi sportuojantiems?
Kai kurių bakterijų padermių klinikiniai tyrimai rodo perspektyvius rezultatus, tačiau šiuo metu nepakanka įrodymų teigti, kad visi probiotikai yra naudingi sportuojantiems žmonėms.
Kas yra CFU?
CFU (Colony Forming Units) – tai gyvybingų mikroorganizmų kiekis vienoje produkto porcijoje. Tačiau didesnis CFU skaičius nebūtinai reiškia geresnį probiotiką.
Kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, o prebiotikai – tai maistinės medžiagos, dažniausiai skaidulos, kuriomis minta tam tikros žarnyno bakterijos.
Kas yra sinbiotikai?
Sinbiotikai – tai produktai, kuriuose derinami probiotikai ir prebiotikai.
Ar probiotikų galima gauti su maistu?
Taip. Jų yra fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, natūraliame jogurte, kefyre, raugintose daržovėse ir kimči.
Ar verta vartoti probiotikus po antibiotikų?
Kai kurių bakterijų padermių tyrimai rodo galimą naudą mažinant antibiotikų sukeltą viduriavimą, tačiau tai priklauso nuo konkretaus produkto. Prieš vartojimą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Per kiek laiko pradeda veikti probiotikai?
Dauguma klinikinių tyrimų vertino 4–12 savaičių vartojimo laikotarpį, todėl greito poveikio tikėtis nereikėtų.
Kada geriausia vartoti probiotikus?
Universalaus atsakymo nėra. Rekomenduojama laikytis konkretaus produkto gamintojo nurodymų.
Ar didesnis CFU skaičius reiškia geresnį papildą?
Ne. Daug svarbiau, kokios bakterijų padermės naudojamos ir ar jos buvo tirtos klinikiniuose tyrimuose.
Ar sportuojantiems būtina vartoti probiotikus?
Ne. Daugumai aktyvių žmonių svarbiausi išlieka subalansuota mityba, pakankamas skaidulų kiekis, kokybiškas miegas ir tinkamai suplanuotos treniruotės.
Šaltiniai
- Clark A, Mach N. (2016). Exercise-induced stress behavior, gut–microbiota–brain axis and diet: A systematic review for athletes.
- Hughes RL ir kt. (2019). Probiotics for the Prevention of Upper Respiratory Tract Infections in Athletes: A Systematic Review and Meta-analysis.
- International Society of Sports Nutrition (ISSN). Position Stand: Probiotics and Exercise.
- Hill C. ir kt. (2014). Expert Consensus Document: The International Scientific Association for Probiotics and Prebiotics (ISAPP).
- FAO/WHO. Guidelines for the Evaluation of Probiotics in Food.
- ISAPP Consensus Statement. The International Scientific Association for Probiotics and Prebiotics Consensus Statements on Probiotics and Prebiotics.
